Jesús jita atadait'ee pedeeteedap'edaa
(Mateo 26.1-5; Lucas 22.1-2; Juan 11.45-53)
14
1 K'ãima omé falta baji Pascua fiesta pait'ee. Mãgà fiestade pan levadura wêe k'opata. P'aareerã poroorãpa Moisepa p'ãda jarateepataarã ome jùrùpachida sãga Jesús k'ûrat'aadait'ee. Mãgá jita atadait'ee paji mãik'aapa peepit'aadait'ee paji. 2 Mamîda ûk'uru arii p'anadap'edaarãpa maapachida:
—Fiestade ooda–eda ajida, eperãarã k'îrau para beepiamaapa tachi ome.
Mariapa Jesús poro ârù k'era weeda
(Mateo 26.6-13; Juan 12.1-8)
3 Jesús Betania p'uurude bak'ãri, Simón, chi leprapa k'ayaa bada apatap'edaa tede baji. Jesús su–ak'ù beep'eda,a nek'omaa baji. Mãga nùde wêra pacheji. Ateeji chok'o chak'ek'a mãu pi–ia alabastrodee ooda. Mãgà ipuru baji k'era âpùa nardodee oodapa. Chok'o t'ap'a ewa ataji mãik'aapa weeji Jesús poro ârù. 4 Ûk'uru arii p'anadap'edaarã k'îraudachida mãik'aapa pedee para beeji ãchi pitapai:
—¿Sãap'eda jã k'era ichi k'inia weejima? ajida. 5 Jã wêrapa netot'aada paara, trescientos denariob iru bak'aji chupùria beerã k'aripait'ee.
Mapa ma wêra ùtrùapachida. 6 Mamîda Jesupa mãgaji ãchimaa:
—Ita–aria bàtù; ¿K'ãare–it'ee ik'achia jara jõnùma? Irua ooda pia bùpù. 7 Chupùria beerã nama p'anapata parã t'ãide ewari chaa. Ãchi k'aripa k'inia p'anù pùrã, chupùria k'awaadai mãik'aapa ãchimaa ne–inaa pia oodai. Mamîda mù parã ome ichita ba–e pait'ee. Na ewari parãpa waa mù unuda–e pait'ee. 8 Na wêrapa ooji ichia p'oyaarutapai mù–it'ee; mù p'urut'aaji k'erapa mù k'ap'ùa ùadai naaweda.c 9 Mùa wãarata jararu. Mùa ooda eperãarã k'aripait'ee, mãga jarateepata chaa na p'ek'au eujãde, ichiaba nepùrùpataadait'ee na wêrapa ooda mù–it'ee. Mãgá iru ichita k'irãpadait'eeda aji.
Judapa Jesús traicionaada
(Mateo 26.14-16; Lucas 22.3-6)
10 Judas Iscariote, Jesús k'õp'ãyoorã docedepema aba, wãji p'aareerã poroorãmaa. Jaraji ichia ãchi k'aripait'ee Jesús jitadamerã. 11 Mãga ûridak'ãri, o–îadachida mãik'aapa pedeejida p'arat'a teedait'ee Judamaa. Mãpai Judapa jùrùmaa beeji sãga Jesús ãchimaa jitapiit'ee.
Pascua fiestadepema chik'o k'odap'edaa
(Mateo 26.17-30; Lucas 22.7-18; Juan 13.1-2, 21-30)
12 Perá Pascua fiesta ewari pait'ee baji. Ma fiestade oveja chak'e peepata mãik'aapa pan levadura wêe k'opata. Fiesta pai naaweda Jesús k'õp'ãyoorãpa iidijida irumaa:
—¿Sãma k'oit'ee Pascua fiesta ewatepema chik'o tai ome? Mama taipa ne–inaa oodait'ee nek'odai naaweda.
13 Mãpai Jesupa pëiji chi k'õp'ãyoorã omé:
—Wåtù p'uurudee. Mama ununadait'ee eperã pania chok'ode ateeru. T'êe wåtù. 14 Teedaa wãk'ãri, chi te chiparimaa jarátù: “Tachi Jarateeparipa iidi pëiji: ‘¿Chisãgà cuartode Pascua chik'o k'oit'ee mùchi k'õp'ãyoorã ome?’ ” 15 Irua ak'ùpiit'ee ùt'ùpema pisode cuarto waibùa pia oo bù. Mama ne–inaa jõma óotù tachi nek'odait'ee.
16 Chi k'õp'ãyoorã wãjida p'uurudee. Jõmaweda ununajida Jesupa jaradak'a mãik'aapa mama ne–inaa jõma oojida Pascua chik'o k'odait'ee.
17 P'ãriupodopa Jesús pacheji chi k'õp'ãyoorã doce ome. 18 Mesade nek'omaa p'anùde, Jesupa mãgaji:
—Mùa wãarata jararu. Mùa k'awa bù parãdepema abaapa mù traicionaait'ee. Iru mù ome nama nek'omaa bù.
19 Mãpai chi k'õp'ãyoorã k'îra pia–ee para beeji mãik'aapa aba–abaa iidijida Jesumaa:
—¿Mùk'ã? apachida.
20 Mãpai Jesupa p'anauji:
—Parã docedepema aba mù ome auk'a p'arat'ude pan sã atarúpata mù traicionaait'ee. 21 Mù, chi Eperã Ak'õre Truadepema, ichita piuit'ee Tachi Ak'õre Ûraa p'ãdade jara bùk'a. Mamîda, ¡aai, Tachi Ak'õrepa k'achiadee pëiit'ee chi mù traicionaait'ee bù! Piara bak'aji mãgà t'o–e pada paara.
Pan k'opata vino ome Jesús k'irãpadait'ee
(Mateo 26.26-30; Lucas 22.19-20; 1 Corintios 11.23-26)
22 Nek'omaa p'anùde Jesupa pan ataji mãik'aapa ùt'aa t'âji gracias jarait'ee Tachi Ak'õremaa. Ma pan k'õrat'aaji mãik'aapa chi k'õp'ãyoorãmaa teeji. Mãpai mãgaji:
—Jitátù mãik'aapa k'ótù. Nãgà pan mù k'ap'ùa.
23 Maap'eda mãgá ooji ma vino ome. Ùt'aa t'âp'eda, gracias jaraji Tachi Ak'õremaa mãik'aapa chi k'õp'ãyoorãmaa teeji. Jõmaarãpa aùdepema vino tojida. 24 Mãpai mãgaji:
—Nãgà vino mù waa, mùchi waa bat'ait'ee perã mù piuk'ãri chok'araarã pari. Tachi Ak'õrepa nãgà ûraa chiwidi jara bù. Mùchi waa bat'ada k'aurepa irua wêpapiit'ee eperãarã chok'araarãpa p'ek'au k'achia oopata mãik'aapa mùchideerã papiit'ee.d 25 Mùa wãarata jararu. Vino waa to–e pait'eeda aji, parã ome ùt'aripema vino torumaa Tachi Ak'õre truade.
26 Tachi Ak'õre Ûraa p'ãdadepema k'ari k'aridap'eda,e Olivo Eedee wãjida.
Jesupa jarada<R>Pedropa iru k'awa–e bùda ait'ee
(Mateo 26.31-35; Lucas 22.31-34; Juan 13.36-38)
27 Mama Jesupa mãgaji:
—Parã jõmaweda ijãadaamaa p'aneedait'ee mãik'aapa mù ituaba atabëidait'ee Tachi Ak'õre Ûraa p'ã jêra bùde jara bùk'a:
‘Mùa oveja ak'ùpari peepiit'ee mãik'aapa chi ovejaarã jîchoodaridait'ee.’ (Sofonías 13.7)
28 Mamîda mù chok'ai p'irabaik'ãri, Galilea eujãdee wãit'ee parã naa.
29 Mãpai Pedropa mãgaji:
—Apemaarãpa pù atabëiruta pùjida, mùa pù atabëi–eda aji.
30 Jesupa p'anauji:
—Mùa wãarata jararu. Idi p'ãrik'ua et'erre k'arida omé k'arii naaweda, jarada õpee pùa mù k'awa–e bùda ait'ee.
31 Mamîda Pedropa waapùara mãgapachi:
—Pù ome auk'a piuru pùjida, mùa jara–eda aji.
Apemaarãpa ichiaba mãga jarapachida.
Jesús ùt'aa t'âda Getsemanide
(Mateo 26.36-46; Lucas 22.39-46)
32 Maap'eda wãjida Getsemaní ne–uu eujã apatap'edaamaa. Mama panadak'ãri, Jesupa mãgaji chi k'õp'ãyoorãmaa:
—Nama su–ak'ù p'anéetù mù ùt'aa t'ânaru misa.
33 Ichi ome ateeji Pedro, Santiago mãik'aapa Juan. Jesús k'îsia paraa nâbeeji t'ãri p'uapa. 34 Mapa mãgaji ãchimaa:
—Mù piuit'ee pùk'a nâbù t'ãri p'uapa. Nama p'anéetù, k'ãida–ee.
35 Mãpai Jesús waawipai wãp'eda, bedabaidachi tau bùùrù eujãde t'õbairumaa mãik'aapa Ak'õremaa chupùria iidiji k'inia bù pùrã, iru mãgà miapi p'asapinaamerã. 36 Ùt'aa t'âji:
Abbá,f Mù Ak'õre, pùa jõma p'oyaapari. K'aripáji na miait'ee bùdeepa. Mamîda oonáaji mùa k'inia bùk'a. Jîp'a pùa k'inia bàk'ata óoji.
37 Maap'eda, ak'ù chek'ãri, chi k'õp'ãyoorã k'ãi jõnùta unu cheji. Mãpai mãgaji Simón Pedromaa:
—Simón, ¿k'ãi nâbùk'ã? aji. ¿Hora apida p'oyaa chok'ai p'anada–ek'ã k'ãida–ee? 38 Chok'ai p'anátù mãik'aapa ùt'aa t'çtù p'ek'au k'achiade baaipiamaapa. Tachi Ak'õrepa oopi k'inia bùk'a t'ãripa oo k'inia p'anù. Mamîda pãchi k'ap'ùapa chooda–e p'anù.
39 Waya wãji ùt'aa t'âde naaweda oodak'a:
—K'aripáji na miait'ee bùdeepa. Mamîda oonáaji mùa k'inia bùk'a; jîp'a pùa oo k'inia bàk'ata oopáde aji.
40 Waya chek'ãri, naa unu chedak'a unu cheji; k'ãi jõnù tap'ok'eepa. Ârùmadap'eda, k'îup'ee p'anapachida, k'awada–e pada perã k'ãata jaradai. 41 Ùt'aa t'âda õpeemaa waya chek'ãri, Jesupa mãgaji:
—¿At'ãri k'ãi jõnùk'ã? Jãgapaipù. Mù peepidait'ee hora pajipù. Eperã Ak'õre Truadepema teedait'ee p'ek'au k'achia oopataarã juade. 42 Eperã mù traicionaait'ee bù k'ait'a cheru. ¡P'irabáitù mãik'aapa wãdáma apemaarãmaa!
Jesús jita atadap'edaa
(Mateo 26.47-56; Lucas 22.47-53; Juan 18.2-11)
43 Jesús at'ãri pedeemaa bùde ichi k'õp'ãyo Judas pacheji eperãarã chok'ara ome. Espada pak'uru ome anipajida. P'aareerã poroorãpa, Moisepa p'ãda jarateepataarãpa mãik'aapa judiorã poro waibùarãpa ma eperãarã pëijida ãchi pari. 44 K'awaadamerã chisãgùta Jesús, panadai naaweda, Judapa jaraji mãùrãmaa:
—Chi mùa k'îra âruta saludaak'ãri, mãgùta pia jita atadapáde aji, mãik'aapa atadaridapáde aji.
45 Mapa pachedak'ãri Jesumãi, Judas pedee cheji:
—¡Tachi Jarateepari!
Mãga jarap'eda, k'îra ât'aaji. 46 Mãpai Jesús jita atajida mãik'aapa ateejida.
47 Mamîda eperã Jesús k'ait'a badapa ichi espada êt'a atap'eda, p'aareerã poro waibùa mimiapari k'ùùrù orp'et'aaji. 48 Mãpai Jesupa iidiji ichi jita ata chedap'edaarãmaa:
—¿Sãap'eda parã chejidama aji, espada ome mãik'aapa pak'uru ome mù jita atade eperã nechùayaa bù jita atapatak'a? 49 Ewari chaa mù Tachi Ak'õre tede bapari iru pedee jarateemaa. Maapai mù jitada–e paji. Mamîda nãga p'asaru Ak'õre Ûraa p'ãdade jara bùk'a.
50 Jesupa mãga jaramaa bùde, jõmaweda chi k'õp'ãyoorãpa atabëijida mãik'aapa miruk'oodachida. 51 Mamîda k'ûtrãa aba Jesús t'êe nipaji. Chi k'ap'ùa pùra baji sabanapa, ãk'adaa nipada perã. Judas ome nipadap'edaarãpa ma k'ûtrãa jita atajida. 52 Mamîda, waaweepa sábana k'enat'aaji mãik'aapa ãk'adaa p'ira uchiadachi.
Jesús Junta Suprema k'îrapite bada
(Mateo 26.57-68; Lucas 22.54-55, 63-71; Juan 18.12-14, 19-24)
53 Mãpai ãchia Jesús ateejida Caifás temaa. Ichi p'aareerã poro waibùa paji. Mama ichiaba see nâbaji p'aareerã poroorã, judiorã poro waibùarã mãik'aapa Moisepa p'ãda jarateepataarã. 54 Pedro t'ùmùùpapai t'êe wãk'ãtù wãji. Mãgá wãpa Caifás te t'ùak'au badamãi edú t'îuji. Mama t'ùpùtau ik'aawa su–ak'ù beeji k'ara p'aiit'ee Ak'õre te jâapataarã ome.
55 P'aareerã poroorãpa jõmaweda Junta Supremadepemaarã ome testigo jùrù p'anapachida. Mãgá Jesús peepit'aadait'ee. Mamîda maarepida unuda–e paji ùmùateedait'ee, 56 ma eperãarã chok'araarãpa wãara jaradak'aa pada perã mãik'aapa auk'a pedeedak'aa pada perã. 57 Ûk'uru chi poroorã k'îrapite p'irabaijida mãik'aapa seewa jarajida:
58 —Taipa ûrijida irua jararu: “Chonaarãweda eperãarãpa Tachi Ak'õre te oojida. Mùa mãgà te t'eet'aap'eda, k'ãima õpeemaa waya oo atai. Mamîda eperãarãpa oopatak'a oo–e pait'eeda” aji.
59 Mãga jarajida mîda, at'ãri auk'a pia pedeeda–e paji tachi judiorã ûraade jara bùk'a.
60 Mãga ûrik'ãri, p'aareerã poro waibùa Caifás bainâ beeji jõmaarã k'îrapite mãik'aapa iidiji Jesumaa:
—¿Wãarak'ã aji, pù k'îrapite jara p'anù pedee? ¿Maarepida p'anau–ek'ã? aji.
61 Mamîda Jesupa maarepida p'anau–e paji; k'îup'ee beeji.
Waya mãgaji:
+¿Pùk'ã Mesías, Tachi Ak'õrepa pëida eperãarã rey pamerã? ¿Pùk'ã aji, Tachi Ak'õre Waibùa Warra?
62 Jesupa p'anauji:
—Mùda aji. Parãpa mù unudait'ee Ak'õre Waibùa juaraare su–ak'ù bù. Ichiaba mù, chi Eperã Ak'õre Truadepema waya chek'ãri, unudait'ee jâararade cheru.
63 Mãpai Caifapa ichi p'aru jêt'aaji t'ãri k'achiapa mãik'aapa mãgaji:
—¿K'ãare–it'ee waa jùrùdaima eperãarãpa jaradamerã ichia ooda? 64 ¿Parãpa ûrijida–ek'ã ichia pedee k'achia jarada Tachi Ak'õre ãpùte? ¿K'ãata k'îsia p'anùma? aji.
Jõma auk'a bia para beeji:
—Ichia jarada k'aurepa piuipia bùda ajida.
65 Ûk'uru arii p'anadap'edaarãpa Jesumaa idujida mãik'aapa tau p'ãrajâ atadap'eda, sîjida. Mãga oo jõnùde mãgajida:
—¡Pù wãara Tachi Ak'õre Warra pùrã, jarapáde aji, k'áipata pù sîji!
Ichiaba Ak'õre te jâapataarãpa k'îramaa sîpachida.
Pedropa Jesús k'awa–e bùda ada
(Mateo 26.69-75; Lucas 22.56-62; Juan 18.15-18, 25-27)
66 Mãùmisa Pedro tuda baji te ãuk'idaa. Mãga nùde Caifás mimiapari awêra irumaa cheji. 67 Ma wêrapa Pedro unuk'ãri k'ara p'aimaa bù t'ùpùtau ik'aawa, pi–ia ak'ùji mãik'aapa mãgaji:
—Pù auk'a nipajida aji, jã eperã Jesús Nazaretdepema ome.
68 Mamîda Pedropa meraji:
—¡Seewa! Mùa iru k'awa–e bù. Ichiaba k'awa–e bùda aji, pùa k'ãaredeta pedee bù.
Maap'eda mamãik'aapa uchiaji chi cercao edú t'îupatamaa. Mãga nùde et'erre k'ariji. 69 Ma wêrapa waya unu atak'ãri, mãgaji arii p'anadap'edaarãmaa:
—Pùchá, jãgà Jesús k'õp'ãyo.
70 Mamîda Pedropa waya meraji. Taarã–e nùde chi arii p'anadap'edaarãpa waya mãgajida:
—Wãara, pù ãchi k'õp'ãyo. Ma awara, pù Galilea eujãdepemak'a pedee bùda ajida.
71 Mãpai Pedropa juraaji:
—¡Seewa! ¡K'awa–e bù parãpa jara p'anù eperã! Mùa seewa jaramaa bù pùrã, Tachi Ak'õrepa mù miapiipia bùda aji.
72 Aramata et'erre waya k'ariji. Mãpai Pedropa k'irãpaji Jesupa jarada: “Et'erre k'arida omé k'arii naaweda, pùa jarada õpee jarait'ee mù k'awa–e bù.” Mãga k'îsiap'eda, Pedro jêedachi t'ãri p'uapa.