Jesús Romadepemaarã poro waibùamaa ateedap'edaa
(Marcos 15.1; Lucas 23.1-2; Juan 18.28-32)
27
1 Tap'edaweda p'aareerã poroorã judiorã poro waibùarã ome pedeeteejida Jesús peet'aadait'ee. 2 Jâdap'eda, ateejida Romadepemaarã poro waibùa Poncio Pilatomaa. Mãgà Romadepema paji. Judea eujã ak'ùpari paji.
Judas Iscariote piuda
3 Judas, Jesús traicionaadapa unuk'ãri Jesús peet'aadait'ee p'anù, t'ãri p'uadachi ichia traicionaada perã. Mapa ma p'arat'a tau treinta ichimaa p'aadap'edaa teenaji p'aareerã poroorãmaa mãik'aapa judiorã poro waibùarãmaa. 4 Mãgaji:
—Mùa p'ek'au k'achia oojida aji, ma eperãpa k'achia ook'aata peepit'aada perã.
Mãpai ãchia p'anaujida:
—¡Tai–it'ee p'ua–e bùda ajida, pùata ooda perã!
5 Mãpai Judapa ma p'arat'a tau Tachi Ak'õre tede bat'ak'oop'eda, mamãik'aapa uchiaji. Maap'eda ichi juadoopa otau jâ atap'eda, ùt'à baijira beeji piurumaa.
6 Aù naaweda Judas Tachi Ak'õre tedeepa uchiak'ãri, p'aareerã poroorãpa ma p'arat'a tau p'e atajida mãik'aapa mãgajida:
—Na p'arat'a tau bùdaik'araa bù p'arat'a ùa bùpatade Tachi Ak'õre–it'ee, tachi ûraade jara bairã p'arat'a p'aada eperã peeda pari teenaadamerã Tachi Ak'õremaa.
7 Maperã ma p'arat'apa eujã neto atajida aùde ùadamerã ãchi eujãde k'îra tewaraarã piurutaarã. Aù naaweda ma eujã t'âjarapachida Chok'o K'apataarã Eujã.a 8 Mamîda mãgá netodap'eda eperã peeda pari p'arat'apa, eperãarãpa t'â bùjida “Waa Eujã.” 9 Mãga paji Ak'õre pedee jarapari, Jeremiapa chonaarãweda jaradak'a:
‘P'arat'a tau treinta jitajida; israelitaarãpa bùdap'edaak'a. 10 Ma p'arat'apa neto atajida Chok'o K'apataarã apata eujã Tachi Ak'õrepa mùmaa jaradak'a.’ (Sofonías 11.12-13; Jeremías 18.1-7; 32.6)
Jesús Pilato k'îrapite
(Marcos 15.2-5; Lucas 23.3-5; Juan 18.33-38)
11 Jesús Pilato k'îrapite ateedak'ãri, Pilatopa iidiji:
—¿Pùk'ã aji, Judiorã Rey?
Jesupa p'anauji:
—Mùda aji, pùa jara bùk'a.
12 Mãpai p'aareerã poroorãpa judiorã poro waibùarã ome Jesús ùmùatee jõnapachida. Mamîda irua maarepida p'anauk'aa paji. 13 Mapa Pilatopa iidiji:
—¿Ûri–e bùk'ã aji, pù k'îrapite jara p'anù?
14 Mamîda Jesupa pedee apida p'anauk'aa paji. Mapa Pilatopa k'awa–e paji k'ãata ooit'ee.
Pilatopa Jesús peepida
(Marcos 15.6-20; Lucas 23.13-25; Juan 18.38--19.16)
15 Ma fiestade Pilatopa preso aba k'ena pëipachi, eperãarãpa iidirutata. 16 Maapai eperã t'âjarapatap'edaa Jesús Barrabás carcelde baji. Eperãarãpa ma eperã t'o p'anajida, irua ne–inaa k'achia ooda k'aurepa. 17 Jesús at'ãri Pilato k'îrapite bùde, Pilatopa see nâbadaarãmaa iidiji:
—¿K'aita k'inia p'anùma aji, mùa k'ena pëimerã, Jesús Barrabás maa–e pùrã Jesús, Mesías apata?
18 Pilatopa mãga iidiji ãchi k'îraupiit'ee, k'awa bada perã Jesús aneedap'edaarãpa iru k'îra unuamaa iru p'anadap'edaa.
19 Pilato at'ãri su–ak'ù bùde poro waibùa su–ak'ù beeparimãi, chi wêrapa jara pëiji:
—K'îrak'aupai ne–inaa k'achia ooi jã eperã ome, irua k'achia ook'aa perã. P'ãrik'ua mù k'ãimok'araa k'achia nâbajida aji, iru ome.
20 Mamîda p'aareerã poroorãpa judiorã poro waibùarã ome eperãarãmaa jarajida iididamerã Pilatopa Barrabata k'ena pëimerã; jõdee Jesús peepit'aamerã. 21 Mãpai waya Pilatopa iidiji:
—¿Chisãgùta k'inia p'anùma aji, mùa k'ena pëimerã?
Eperãarãpa p'anaujida:
—¡Barrabata k'ena pëipáde! ajida.
22 Mãpai Pilatopa iidiji:
—Mãgara mùa ¿k'ãata ooyama aji, Jesús, Mesías apata ome?
Jõmaarãpa p'anaujida:
—¡Kurusode peepit'aapáde! ajida.
23 Mãpai Pilatopa mãgaji:
—¿K'ãare k'achiata oojima? aji.
Mamîda waya eperãarãpa biajida:
—¡Kurusode peepit'aapáde! ajida.
24 Pilatopa unuk'ãri eperãarã mãgá audupùara biuk'a nâbeeruta, k'awaji ãchi ome p'oyaa–e pai. Maperã pania atapiji mãik'aapa jõmaarã taide jua sùùji. Mãpai mãgaji:
—Mùa ne–inaa k'achia oo–e na eperã ome. ¡Pãchia oo k'iniata oodapáde! aji.
25 Mãpai jõma see nâbadaarãpa p'anaujida:
—¡Ichi tai k'aurepa piuru pùrã, auk'a tai warrarã k'aurepa adaipia bùda! ajida.
26 Mãpai Pilatopa Barrabás k'ena pëiji. Maap'eda Jesús soopa wùpiji ichi soldaorãmaa mãik'aapa pëiji kurusode baijira bùdamerã piurumaa.
Romadepema soldaorãpa Jesús oo iru p'anadap'edaa
(Marcos 15.16-20; Juan 19.2-3)
27 Pilato soldaorãpa Jesús ateejida ichi palaciode. Mama soldaorã chok'araara seedachida Jesús ik'aawa. 28 Iru p'aru êrat'aadap'eda, p'aru teesoo, p'oree jâ bùjida. 29 Mãpai poro jâra pak'uru jua ne–ùùrù–idaa bùdee ooda jâ bùjida. Ichiaba pak'uru jitapijida reypa jita iru baparik'a. Maap'eda iru oo iru p'aneejida. Iru k'îrapite bedabaidap'eda, mãgapachida:
—¡Ak'àtù Judiorã Rey!
30 Ichiaba irumaa idupachida mãik'aapa juade iru bada pak'urupa wùpachida poromaa. 31 Mãgá oo iru p'anadap'eda, ma p'aru p'oree êrat'aajida mãik'aapa ichi p'aru waya jâ bùjida. Mãpai ateejida kurusode baijira bùdait'ee.
Jesús kurusode baijira bùdap'edaa
(Marcos 15.21-32; Lucas 23.26-43; Juan 19.17-27)
32 P'uurudeepa uchia wãdade unujida eperã, t'âjarapatap'edaa Simón. Mãgà eperã Cirene p'uurudepema paji. Mãgùmaa Jesús kuruso ateepijida.
33 Panajida Gólgota apatap'edaamãi. (Gólgota jara k'inia bù “Tachi Poro Bùùrù.”) 34 Mama Jesumaa topijida vino hielb ome p'oiradap'edaa. Mamîda Jesupa ma–ãri to chaap'eda, to–e paji.
35 Soldaorãpa Jesús jua mãik'aapa chi bùùrù kurusode merap'ejida mãik'aapa baijira bùjida piumerã. Mãgùùrãpa suerte jemenejida k'awaadait'ee k'áipata iru p'aru atait'ee. 36 Maap'eda, su–ak'ù p'aneejida ak'ùdait'ee. 37 Soldaopa iru poro ùt'aik'a eere kurusode letrero merap'eji jarait'ee k'ãare–it'ee kurusode baijira bùjida piumerã. P'ã baji: Nãgà Jesús; Judiorã Rey.
38 Ichiaba Jesús ik'aawa nechùapataarã omé kurusode baijira bùjida, aba ichi juaraare, chi apema juabi eere. 39 Chi arii wãyaa wã nipadap'edaarãpa irumaa ik'achia jarapachida. Ãchi poro p'ùrap'ùraa 40 mãgapachida:
—¿Pù–ek'ã ajida, Tachi Ak'õre te t'eet'aap'eda ewari õpeemaa waya oo atayada ada? ¡Mãgara pùchi itu jãmãik'aapa uchiadaríji! ¡Pù Tachi Ak'õre Warra pùrã, kurusodeepa ùrabaidaipáde! ajida.
41 Ichiaba mãgá oo iru p'anapachida p'aareerã poroorãpa Moisepa p'ãda jarateepataarã ome, judiorã poro waibùarãpa paara. Mãgapachida:
42 —Awaraarã k'aripajida ajida. Mamîda ichi itu p'oyaa uchia–e nadeepa. Israelitaarã Rey pùrã, ¡ùrabaidaríji! ¡Mãgara taipa ijãadaipù! 43 ¡Tachi Ak'õrede ijãa bùda apari perã, mãgara Tachi Ak'õrepa iru k'aripaipia bù, wãara k'inia iru bù pùrã! ¿Jaraji–ek'ã ajida, ichi Tachi Ak'õre Warra?
44 Iru ik'aawa baijira p'anadap'edaarãpa ichiaba irumaa ik'achia jarapachida.
Jesús jai–idaada
(Marcos 15.33-41; Lucas 23.44-49; Juan 19.28-30)
45 Imat'ùpa ak'õrejîru k'iat'ùdachi. Na eujã jõma p'ãriudachi las tres parumaa. 46 Ma hora Jesupa golpe biaji:
‘Elí, Elí, ¿lemá sabactani?’ (Ma pedee jara k'inia bù: ‘Mù Ak'õre, Mù Ak'õre, ¿K'ãare–it'ee mù atabaibëijima?’) (Salmos 22.1)
47 Ûk'uru arii p'anadap'edaarãpa ûridak'ãri, mãgajida:
—Elías, chonaarãwedapema Ak'õre pedee jarapari, t'âmaa bùda ajida.
48 Aramata eperã p'ira wãji mãik'aapa esponjak'a p'êesap'êesaa bù topa ataji vino achuchuade. Sia k'âde jõi bùp'eda, sãji mãik'aapa Jesús it'aimãi t'ù atanaji sõmerã, opisia bù jîak'aapa. 49 Mamîda apemaarãpa mãgajida:
—Ichiak'au bàji. Unu k'inia p'anùda aji, Eliapa iru k'aripa chei wa mãga–e.
50 Mãga nùde Jesús waya golpe biaji mãik'aapa jai–idaaji. 51 Mãùmisa Jerusalende Tachi Ak'õre tede chi edupùara bù cuarto t'îupatamãi p'aru teesoo eebai jira bada esajîak'a jêdachi ùt'ùùpa edaa. Eujã wëre nâbeeji mãik'aapa mãu tapùa t'oop'ek'oodachida. 52 Mãu te piudap'edaarã ùa jêra bada ewat'ùk'oodachida mãik'aapa chonaarãwedapema Ak'õrede ijãapatap'edaarã chok'ara chok'ai p'irabaijida. 53 Ãchi ùa jêra badamãiipa uchiajida mãik'aapa Jesús chok'ai p'irabaip'eda, wãjida Tachi Ak'õrepa jùrùt'erada p'uuru Jerusalendee. Mama eperãarã chok'araarãpa mãùrã unujida.
54 Jesús ik'aawa bada soldaorã poro ichi jua ek'ari p'anadap'edaarã ome unudak'ãri eujã wëre nâbù mãik'aapa awaraa ne–inaa p'asa nâbù, audú p'eradachida. Mãpai mãgajida:
—¡Wãara, na eperã Tachi Ak'õre Warra paji!
55 Mama t'ùmùùpapai ak'ù p'anajida wêraarã chok'ara, Galilea eujãdeepa che p'anadap'edaa Jesús ome. Ãchia Jesús k'aripapachida. 56 Ãra ome baji María Magdalena. Ichiaba baji Santiago mãik'aapa José nawe t'âjarapatap'edaa María. Ichiaba baji Zebedeo wêra.
Jesús ùadap'edaa
(Marcos 15.42-47; Lucas 23.50-56; Juan 19.38-42)
57 P'ãriupodopa pacheji eperã p'arat'ara bù, t'âjarapatap'edaa José. Mãgà eperã Arimatea p'uurudepema paji. Ichiaba Jesude ijãapachi. 58 José wãji Pilatomaa Jesús k'ap'ùa piuda iidide ùait'ee. Pilatopa teepiji. 59 Mãpai Josepa Jesús k'ap'ùa lienzo chiwidide pùraji 60 mãik'aapa bùji mãu te uria k'oropida ichi–it'ee iru badade. Made piuda apida waide ùada–e p'anajida. Maap'eda ma mãu te uria t'ai jâa bëiji mãu choma bùpa mãik'aapa wãji. 61 Mamîda María Magdalena apema María ome su–ak'ù p'aneejida ma mãu te uria t'ai k'îrapite.
Jesús ùadap'edaamãi jâapataarã pëidap'edaa
62 Aù norema âipata ewate paji. Ma ewate p'aareerã poroorã fariseorã ome wãjida Pilatomaa. 63 Mãganajida:
—Señor, taipa k'irãpa p'anù jã seewa–idaa bada chok'ai bak'ãri, jaraji ichi piup'eda ewari õpee parumaa chok'ai p'irabaiit'eeda ajida. 64 Mapa soldaorã pïiji jãgà ùadap'edaamãi jâade k'ãima õpee paru misa, maa–e pùrã chi k'õp'ãyoorã p'ãrik'ua chedap'eda, atadaridai iru k'ap'ùa piuda mãik'aapa eperãarãmaa jaradai iru waya chok'ai bù. Mãga ooruta pùrã, eperãarãpa ma seewa audupùara ijãadayada ajida, naawedapema k'ãyaara.
65 Pilatopa p'anauji:
—Acha p'anù soldaorã atéetù mãik'aapa chi–ùadap'edaamãi jâa paraa bùnadapáde aji.
66 Aramãgá mamaa wãdap'eda, ma mãu te uria t'aide mãu choma bùpa t'ap'a bùjida. Pi–ia sellaa ata bùjida. Maap'eda soldaorã jâa paraa atabëijida mama.