Pe 'kɛ́ Zezi còdiʔɛ nī gè
18
1 Bà Zezi wi 'siɛnrɛ dáà juu dè nɛ̀ kúɔ wè,
a wi 'kɛ́ nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle Sedurɔn kápaligɛ kúrugu gè.
Tiire kákpuɔ káà 'puu baa ki tiʔɛ nī gè,
a pe 'kɛ́ kire tiʔɛ nī gè wire nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle.
2 Nɛ̀ sí ki taa Zudasi ŋáà wi yé je wi le wi leguulo kiyɛ nī yè,
wire cé ki tiʔɛ cɛ́n gè.
Ki 'nyaa Zezi wè,
nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle,
pe cé dàli nɛ waa nɛ pìye pínɛ baa ki tiʔɛ gáà nī gè.
3 A Zudasi wi sí kapiɛngbuɔnnɔ gboli kɔ́ri lè nɛ̀ kíni pe yiʔɛ mɛ́,
nɛ́ Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa wélifɔlilɔ pálì ní;
kacuɔnrilɔ kàfɔlilɔ nɛ́ Fariziɛnnɛ pe cé pe tun.
Fètingele nɛ́ kámuro 'puu pe mɛ́,
nɛ́ yakpuɔnyɔ ní.
4 Ki sí nyaa Zezi wi cé ki cɛ́n gìi ki mìɛni ki bé wire taa gè.
A wi 'sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni pe nɛ̄ nɛ́ pe yúgo:
«Ŋáasiɛn ye caa ?»
5 A pe 'jo:
«Zezi,
Nazarɛti kàʔa wuu wè.»
A wi 'pe yɛ:
«Mi wī.»
Zudasi wi 'puu baa yériwe nɛ́ Zezi wi còvɔlilɔ ní bèle,
wire wi cé pɛn bè pa Zezi le wè wi leguulo kiyɛ nī yè.
6 Bà Zezi wi 'ki juu nɛ́ pe yɛ:
«Mi wī» wèa,
a pe 'tàligɛ dàridari nɛ̀ nyɛri nɛ̀ tuu.
7 A Zezi wi ń'nɛ̀ koli nɛ̀ pe yúgo:
«Ŋáasiɛn ye caa ?»
A pe 'jo:
«Zezi wè,
Nazarɛti kàʔa wuu wè.»
8 A Zezi wi 'pe yɛ:
«Mi 'yeli yɛ dí mi wī.
A ki yē mi yeli nɛ caa wè,
ye- bàli yaʔa bèle peri waa.»
9 A kire 'tí a wi 'wi siɛnrɛ fori dè ti nyɔgɔlɔ nī gèle,
dàa wi cé juu dè nɛ́ jo:
«Bìli muɔ 'kɛn m'mɛ́ bèle,
mi sì wàa fáala yaʔa a wi pùunni pe nīʔb.»
10 Ki sí nyaa ŋɔsii cé puu Siimɔ Piɛri mɛ́ wè.
A wire 'fali nɛ̀ wi píle nɛ̀ yige,
nɛ̀ kacuɔnrilɔ kàfɔli baakuɔwɔ kàliige ngbóli kpúɔn lè nɛ̀ láʔa.
Pe 'puu nɛ ki baakuɔwɔ ye wè Malikusi.
11 A Zezi wi 'juu nɛ́ Piɛri ní wè nɛ́ wi yɛ:
«Koli ma muɔ ŋɔsii le wè baa wi kpàfuʔu nī gè !
Wuʔɔgɔ gáà Tuufɔli wi 'yɛ̀gɛ ki- mi taa gè,
mi fǎga yériʔ bè ki sige léc ?»
Pe 'kɛ́ nɛ́ Zezi ní wè Ana tiʔɛ nī
12 A kapiɛngbuɔnnɔ gboli lè,
nɛ́ pe kàfɔli ní wè,
nɛ̀ fàri Gbùʔɔrɔsaʔa wélifɔlilɔ nɛ̄ bèle Zuufulo pe wuulo bèle,
a pe 'Zezi cò wè nɛ̀ wi puɔ.
13 A pe 'kɛ́ nɛ́ wi ní Ana tiʔɛ nī gbínʔɛnɛ,
Kayifa cuɔ wi tuu wè.
Wi 'puu kacuɔnrilɔ kàfɔli kire yiɛlɛ náà lè.
14 Kayifa ŋáà wire sí wi cé ki juu Zuufulo pe yiɛgininɛ mɛ́ bèle,
nɛ́ pe yɛ:
«Ki 'pɔ́ri siɛn nigbe- kùu siɛnnɛ pe mìɛni nyùgo nīd gè.»
Piɛri wi 'ti kìɛ nɛ́ jo wire sì Zezi cɛ́n wèʔ
15 Siimɔ Piɛri wè,
wire nɛ́ pìtɛnmɛwɛ wáà ní,
a pe 'líɛ nɛ̀ taʔa Zezi kúrugu wè.
Ki pìtɛnmɛwɛ ŋáà wè,
kacuɔnrilɔ kàfɔli wi cé wi cɛ́n.
A wi 'pínɛ nɛ̀ jíin nɛ́ Zezi ní wè baa kacuɔnrilɔ kàfɔli wi kpáa nī gè.
16 A Piɛri wire 'yéri baa kpànʔanɛ kɔ̀ri táanni gè.
Pìtɛnmɛwɛ ŋíì wè,
ŋàa kacuɔnrilɔ kàfɔli wi cé cɛ́n wè,
a wi 'yiri nɛ̀ sɛ́nì juu nɛ́ cɛliwɛ ŋáà ní wi 'puu nɛ kɔ̀ri wéli gè,
nɛ́ wi yɛ wi- Piɛri yaʔa wè wi- jíin.
17 Baakuɔcuɔ ŋíì wi 'puu nɛ kɔ̀ri wéli gè,
a wi 'Piɛri yɛ wè:
«Muɔ túʔu wèʔ nàguɔ ŋáà wi pìtɛnmɛwɛ wáà nɛ̀ pínɛ ?»
A Piɛri wi 'jo:
«M'bɛ̀ʔ ma punʔ.»
18 Bɛ̀ wiire ti 'puu nɛ kúru dè,
a baakuɔlɔ pe 'kàsun kpíʔile nɛ́ yéri nɛ wari,
peli nɛ́ Gbùʔɔrɔsaʔa wélifɔlilɔ ní bèle.
Piɛri míɛni wi cé puu yériwe pe táanni nɛ kàsun wari gè.
Kacuɔnrilɔ kàfɔli wi 'Zezi yúgo wè
19 A kacuɔnrilɔ kàfɔli wi 'Zezi yúgo wè wi pìtɛnmɛnɛ pe wori nɛ̄ dè,
nɛ́ tɛnmɛnɛ náà wiī nɛ kanʔa lè.
20 A Zezi wi 'siɛnnugoro kɛn dè wi mɛ́ nɛ́ wi yɛ:
«Mi 'mi siɛnrɛ juu dè kpànʔanɛ wálilɛ duniya wuulo mɛ́ bèle.
Mi 'puu nɛ siɛnnɛ tɛnmɛ bèle súuri tɛnmɛzaʔa nī gè nɛ́ baa Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa mɛ́ gè.
Kire tiʔɛ nī Zuufulo pe mìɛni 'puu nɛ pìye kébe.
Mi sì kɛ́nì siɛnrɛ làri nɛ̀ juuʔ.
21 Gáa nɛ̄ muɔ nɛ mi yúgo ?
Bàli pe 'mi siɛnrɛ lúʔu dè,
dàa mi 'juu dè -peli yúgo,
peli nyɛ́nì ki cɛ́n gàa mi 'juu pe mɛ́ bèle.»
22 Bà Zezi wi 'tire juu dè,
Gbùʔɔrɔsaʔa wélifɔlilɔ bìli pe 'puu baa yérile bèle,
a wàa 'fali nɛ̀ kadanyɛni foli wi mɛ́ yiʔɛ nī gè,
nɛ́ jo:
«Kacuɔnrilɔ kàfɔli wire mɛ́ muɔ 'siɛnrɛ dáà núgo dè nɛ̀ kɛn mmɛ gè lé ?»
23 A Zezi wi 'wi yɛ:
«A ki yē dàa mi 'juu dè kapiʔi gī wè,
ma ti sìpiimɛ tiʔɛ tìɛ gè wêli !
A ki sí yē ti 'yɛli baa wè,
gáa nɛ̄ muɔ 'mi 'kpúɔn ?»
24 A Ana wi 'wi tórigo Kayifa tiʔɛ nī kacuɔnrilɔ kàfɔli wè,
kiyɛ ní yè wi nɛ̄ puɔyɔ.
Piɛri wi ń'nɛ̀ ti kìɛ nɛ́ jo wire sì Zezi cɛ́n wèʔ
25 Kire lɛ̀lɛ nī lè Siimɔ Piɛri wi 'puu baa yériwe nɛ kàsun wari.
A pe 'wi yúgo:
«Muɔ míɛni wè,
muɔ túʔu wèʔ wi pìtɛnmɛwɛ wáà nɛ̀ pínɛ ?»
A Piɛri wi 'ti kìɛ nɛ́ jo:
«M'bɛ̀ʔ ma punʔ.»
26 Kacuɔnrilɔ kàfɔli wi baakuɔwɔ wáà 'puu baa,
wire siinyɛni wi 'puu siɛn ŋáà ngbóli Piɛri wi cé kpúɔn nɛ̀ ceri lè.
A wire 'jo:
«Muɔ túʔu bɛ̀ʔ mi cé nyaa baa tiire kákpuɔ tiʔɛ nī gè nɛ́ wi ní wè ?»
27 A Piɛri wi ń'nɛ̀ ti kìɛ.
Kire lɛ̀lɛ nī lè,
a gòpɔli wi 'nyɛni.
Pe 'kɛ́ nɛ́ Zezi ní wè Pilati tiʔɛ nī
28 A pe 'Zezi kɔ́ri wè nɛ̀ yiri Kayifa tiʔɛ nī gè,
nɛ̀ kɛ́ nɛ́ wi ní ki tiʔɛ tɛ́nimɛ fànʔafɔli kpáa mɛ́ gè,
ki ní sínbinimɛ táanni púuri.
Peli bèle,
piyè sí jíin baa fànʔafɔli wi nàkpanʔa nī gèʔ,
peli fǎga núʔɔʔ,
bé sí taa bè Torimakiyaʔa suro lìi dè.
29 A Pilati wi sí yiri pe kúrugu baa kpànʔanɛ gè,
nɛ̀ pɛ́nì pe yɛ:
«Kajuulo níi ye 'nyaa nàguɔ ŋáà nɛ̄ wè ?»
30 A pe 'wi yɛ:
«A nàguɔ ŋáà wiì cé nyaa kapiigbiʔiliwe wèʔ,
weli sǐ cî wi cò de báan náʔa muɔ kúruguʔ !»
31 A Pilati wi sí pe yɛ:
«Ye- wi cò yeli tíimɛ bèle,
ye sa kàyuʔu juu gè wi nɛ̄ ye 'yɛli nɛ́ yeli Fànʔa Siɛnrɛ ní dè.»
A Zuufulo pe 'jo:
«Weli sì yɛli bè siɛn kpúuʔ !»
32 A kire siɛnrɛ dáà ti 'yɛli baa nɛ́ siɛnrɛ díì ní Zezi wi cé juu dè,
nɛ̀ ki tìɛ kɛnmɛ bíì nɛ̄ wire cî ga kúu bèe.
33 A Pilati wi 'koli nɛ̀ kɛ́ baa nàkpanʔa mɛ́ gè,
nɛ̀ sɛ́nì Zezi yeri wè,
nɛ̀ wi yúgo nɛ́ wi yɛ:
«Muɔ wī lé Zuufulo kùlofɔli wè ?»
34 A Zezi wi 'siɛnnugoro kɛn dè wi mɛ́ nɛ́ wi yɛ:
«Muɔ tíimɛ ma 'siɛnrɛ dáà sɔ̀ngi dè nɛ́ ti juu lé,
dí pàli pe 'mi wori juu dè muɔ mɛ́ ?»
35 A Pilati wi 'jo:
«Zuufuwo wī cé puu lé mi wè ?
Muɔ kùlo siɛnnɛ bèle nɛ́ kacuɔnrilɔ kàfɔlilɔ peli pe 'muɔ cò nɛ̀ kɛn mi mɛ́.
-Ki juu wêli,
gáa muɔ 'kpíʔile ?»
36 A Zezi wi 'siɛnnugoro kɛn dè wi mɛ́ nɛ́ wi yɛ:
«Mi kùlofɔligɔ ki wè náʔa duniya ŋáà nī wèʔ.
A ki yē duniya ŋáà wire nī mi kùlofɔligɔ ki 'puu gè,
mi baakuɔlɔ pe sî kapiɛnnɛ kpúɔn nɛ́ mi còvɔlilɔ ní bèle,
pe fǎga mi cò bè kɛn Zuufulo yiɛgininɛ mɛ́ bèleʔ.
Bɛ̀ ki sí yē ŋɔ̀ wè mi kùlofɔligɔ ki wè bile náʔa gèʔ.»
37 A Pilati wi 'wi yɛ:
«Muɔ sí tɔ̀ni yē kùlofɔli wī kìɛ !»
A Zezi wi 'wi yɛ:
«Muɔ wī ma 'ti juu nɛ́ jo mi yē kùlofɔli.
Mi 'sii kire kɛnmɛ nɛ̄ wī,
nɛ́ sí pɛn náʔa duniya nī wè,
gìi ki bé tí mi pa kányiʔɛ ki wori juu dè.
Siɛn ó siɛn ŋáà wi nyɛ́ni kányiʔɛ caa gè,
wiī nɛ mi siɛnrɛ lúru dè.»
38 A Pilati wi 'wi yɛ:
«Gáa gī kányiʔɛ gè ?»
Zuufulo pe 'jo Zezi wi 'yɛli bè kpúu wī
Bà Pilati wi 'tire juu dè,
a wi 'koli nɛ̀ yiri nɛ̀ kɛ́ baa Zuufulo kúrugu bèle nɛ̀ sɛ́nì pe yɛ:
«Mi sì dìgire yafiɛn nyaa nàguɔ ŋáà nɛ̄ wè dàa ti 'yɛli we- kàyuʔu cáan wi nɛ̄ wèʔ.
39 Nɛ̀ yɛli nɛ́ yeli kaliɛlɛ ní lè,
a Torimakiyaʔa Fundaanra cɛngɛ ki gbɛ́nɛ̀ nɔ̀ gè,
mi nɛ̂ kasuulewe wáà yaʔa.
Yeli nɛ ki caa mi Zuufulo kùlofɔli wire yaʔa lé ?»
40 A pe 'yékpuʔulo yɛ̀gɛ gèle nɛ́ jo:
«Fǎga tí bé ŋàa yaʔa wèʔ !
-Barabasi wire múgu ma wáa !»
Nɛ̀ sí ki taa Barabasi wè,
siɛngbɛniwɛ wi 'puu wire wèf.