Esekiɑsi
u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
18
1 Osee, Elɑn bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ itɑse sɔɔrɑ, Esekiɑsi Akɑsin bii, Yudɑbɑn sinɑ boko u bɑndu di Yudɑɔ. 2 U mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu sɑnɑm mɛ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ tiɑ sɑri bɑn te sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Abi, Sɑkɑrin bii. 3 Esekiɑsi u kuɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re nge mɛ win sikɑdo Dɑfidi u kuɑ. 4 U gungunu kɔsukɑ mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kuru ko kɑ mɑɑ nin bwɑ̃ɑrokunu. Mɑ u wɑɑ sii gɑndugiɑ ye bɔɔkɑ ye Mɔwisi u kuɑ. Domi Isirelibɑ bɑ rɑ n dɑɑmɔ yen nuurɔ bɑ n turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ. Bɑ ye yĩsiru kɑ̃ Nɛhusitɑni. 5 Esekiɑsi wi, u Gusunɔ nɑɑnɛ kuɑ n kere Yudɑbɑn sinɑm be bɑ nùn gbiiye kpuro kɑ sere be bɑ bɑndu di win biru. 6 U kɑ Gusunɔ yɔ̃rɑwɑ dim dim. U ǹ nùn biru kisi bɑɑ fiiko. U win woodɑbɑ mɛm nɔɔwɑwɑ ye u Mɔwisi wɛ̃. 7 Gusunɔ u kɑ nùn wɑ̃ɑ. Mɑ n nùn koorɑmmɛ ye u mɔ̀ kpuro sɔɔ. Sɑɑ ye sɔɔ, u Asirin sinɑ boko seesi. Mɑ u yɑrɑ win yorun di. 8 Yen biru u Filisitibɑ tɑbu wɔri u kɑmiɑ sere u kɑ dɑ Gɑsɑɔ. Mɑ u ben tem mwɛɛrɑ kɑ ben wuu gbɑ̃rɑ dɑmgisu kɑ mi ben kɔ̃sobu bɑ rɑ n wɑ̃ɑ wɑ̃ɑ.
Sɑmɑrin tɑrusibun
yɑɑyɑsiɑbu
9 Esekiɑsi Yudɑbɑn sinɑ boko win bɑndun wɔ̃ɔ nnɛse sɔɔ, kɑ mɑɑ Osee, Elɑn bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiruse sɔɔ, yerɑ Sɑɑmɑnɑsɑɑ Asirin sinɑ boko kɑ win tɔmbu bɑ Sɑmɑri tɑrusi wɔ̃ɔ yiru. 10 Mɑ wɔ̃ɔ itɑseru bɑ ye kɑmiɑ. Sɑɑ yerɑ Esekiɑsi u win bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ tiɑse sɔɔ dɔɔ. Mɑ Osee, Isirelibɑn sinɑ boko u mɑɑ wɑ̃ɑ win bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbɑ nnɛse sɔɔ. 11 Asirin sinɑ boko u Isirelibɑ gurɑ u kɑ dɑ win temɔ. Mɑ u bu yi wuu ge bɑ sokumɔ Sɑlɑsiɔ kɑ Sɑborin dɑɑrun goorɔ Gosɑnin temɔ kɑ sere mɑɑ Mɛdibɑn wusɔ. 12 Domi Isireli be, bɑ ǹ Yinni Gusunɔn gere mɛm nɔɔwɛ, bɑ ǹ mɑɑ ɑrukɑwɑni ye u kɑ bu bɔkuɑ wure. Mɛyɑ bɑ ǹ mɑɑ Mɔwisi win sɔm kowo mɛm nɔɔwɛ.
Asirigibu
bɑ Yerusɑlɛmu tɑrusi
13 Esekiɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nnɛse sɔɔ, yerɑ Asirin sinɑ boko Sɑnkeribu u Yudɑbɑn wuu si su gbɑ̃rɑnu mɔ kɑmiɑ.
14 Mɑ Esekiɑsi u gɔrɑ Lɑkisiɔ Asirin sinɑ boko win mi u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ mɑ wi Esekiɑsi u torɑwɑ. Ye u mɑɑ nùn bikiɑ kpuro u koo ye ko. Yen sɔ̃, u de u doonɑ win tem di.
Mɑ Asirin sinɑ boko wi, u Esekiɑsi sii geesu kilo nɔrɔbun subɑ nɔɔbɑ nnɛ (9.000) kɑ wurɑ kilo nɛnɛ kɑ wunɔbu (900) bikiɑ. 15 Mɑ Esekiɑsi u sii gee si su wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ kɑ mɑɑ si su wɑ̃ɑ sinɑ bokon ɑrumɑni beru yerɔ gurɑ u Asirin sinɑ boko wi wɛ̃, 16 kɑ mɑɑ wurɑ ye u rɑɑ doke sɑ̃ɑ yerun gɑmbobɑ sɔɔ kɑ kɔnnɔn dɑ̃ɑ sɔɔ.
Asirin tɑbu kowobun
wirugiin gere
(I mɑɑ mɛɛrio Esɑi 36:2-22 kɑ Bɑndun Gɑri II, 32:9-16)
17 Sɑɑ Lɑkisi min diyɑ Asirin sinɑ boko u tɑbu durɔ dɑmgibu gɔrimɑ kɑ ben wirugibu itɑ bu Esekiɑsi wɔri Yerusɑlɛmuɔ. Ye tɔn be, bɑ turɑ mi, yerɑ bɑ burɑ bɑ yɔ̃rɑ nim torɑn bɔkuɔ ye bɑ kuɑ yɑ rɑ kɑ nim nɛ wuuɔ sɑɑ bwiɑn di, mi bɑ rɑ bekɑ wɔ̃ken swɑɑɔ. 18 Sɑnɑm mɛ sɔɔrɑ bɑ sinɑ boko sokusiɑ. Adɑmɑ Eliɑkimu Hilikiyɑn bii, sinɑ bokon sɔm kowobun wirugiiwɑ u dɑ ben mi kɑ Sebinɑ wi u sɑ̃ɑ sinɑ bokon tire yoro kɑ Yoɑsi Asɑfun bii wi u rɑ tirenu bere. 19 Asirin tɑbu kowobun wirugii ben turo, u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i Esekiɑsi sɔ̃ɔwɔ i nɛɛ, ɑmɛniwɑ bɛsɛ Asirigibun sinɑ boko wi u kpuro kere u geruɑ. U nɛɛ, mbɑ u yɔ̃rɑri u nɑɑnɛ sɑ̃ɑ mɛ. 20 Domi u nɛɛ, u dɑm mɔ. Mɑ u bwisi kɛ̃ɔ mɔ u kɑ tɑbu ko. Adɑmɑ gɑri sɑɑrinu tɔnɑwɑ. Ǹ n mɛn nɑ, mɑ sɔɔrɑ win nɑɑnɛ yɑ wɑ̃ɑ u kɑ nùn seesi. 21 Geemɑ win nɑɑnɛ wɑ̃ɑwɑ Egibitin sunɔn mi, wi u sɑ̃ɑ nge kɑbɑ te tɑ kɔsikire. Wi u tu nɛnuɑ u tɑ̃siri kpɑ tu nùn murɑ tu mɛɛrɑ ko. Nge mɛyɑ Egibitin sunɔ u sɑ̃ɑ be bɑ nùn yĩiyɔn mi.
22 Mɛyɑ i ko i gere i nɛɛ, Gusunɔ bɛɛn Yinniwɑ i nɑɑnɛ sɑ̃ɑ. Adɑmɑ n ǹ win sɑ̃ɑ yenu kɑ yɑ̃ku yenɑ Esekiɑsi u kɔsukɑ? Mɑ u bɛɛ Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmugibu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i n dɑ de sɑ̃ɑ yerɔ, Yerusɑlɛmuɔ i yɑ̃kuru ko mi tɔnɑ?
23 Ǹ n mɛn nɑ, u kɑ nɛn yinni Asirin sinɑ boko ɑrukɑwɑni bɔkuo kpɑ u nùn dumi nɔrɔbun subɑ yiru (2.000) wɛ̃ ù n yɛ̃ u koo mɑɑsɔbu wɑ bu yi sɔni. 24 Domi u ǹ kpɛ̃ u yɔ̃rɑ u wi u piiburu bo nɛn yinnin tɑbu kowobu sɔɔ mɑ, bɑɑ mɛ u tɑmɑɑ Egibitigibu bɑ koo nùn tɑbu kɛkɛ yi dumi gɑwe kɑ mɑɑsɔbu wɛ̃. 25 U ǹ yɛ̃ mɑ kɑ Yinni Gusunɔn yɛ̃rɑ u kɑ tem mɛ wɔrimɑ, kpɑ u mɛ kɔsuku? Domi Gusunɔn tiiwɑ u nɛɛ, u doo u tem mɛ wɔri kpɑ u mu kɔsuku.
26 Eliɑkimu Hilikiyɑn bii kɑ Sebinɑ kɑ Yoɑsi bɑ durɔ wi sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑ suuru koowo, sɑ nun kɑnɑmɔwɑ ɑ kɑ bɛsɛ wunɛn bwɑ̃ɑbu gɑri koowo kɑ ɑrɑmum, domi sɑ mu nɔɔmɔ. A ku kɑ mɑɑ bɛsɛn bɑrum Heberum gɑri gere, kpɑ tɔn be bɑ swɑɑ dɑki gbɑ̃rɑrun di bu ku nɔ ye sɑ gerumɔ.
27 Adɑmɑ durɔ wi, u bu wisɑ u nɛɛ, i tɑmɑɑ nɛn yinni u mɑn gɔrimɑ bɛɛ kɑ bɛɛn yinni tɔnɑn sɔ̃ n kɑ gɑri yini gere? Aɑwo, kɑ mɑɑ be bɑ sɔ̃ gbɑ̃rɑru wɔllɔn sɔ̃nɑ u mɑn gɔrimɑ. N ǹ mɑɑ tɛɛmɔ i kɑ bɛɛn tiin swɑɑ swĩibu di kpɑ i bɛɛn yɛ̃kum nɔ kɑ be sɑnnu.
28 Sɑɑ ye sɔɔrɑ durɔ wi, u gbɑ̃rɑ kɑ dɑm kɑ Yudɑbɑn bɑrum u nɛɛ, i bɛsɛ Asirigibun sinɑ boko wi u kpuro keren gɑri swɑɑ dɑkio. 29 U nɛɛ, i ku de Esekiɑsi u bɛɛ nɔni wɔ̃ke domi u ǹ kpɛ̃ u bɛɛ wɔrɑ sɑɑ win nɔmun di. 30 I ku wurɑ i Gusunɔ nɑɑnɛ ko bɑɑ Esekiɑsi ù n nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ wɔrɑ, n ǹ koorɔ Asirin sinɑ boko u wuu ge mwɑ. 31 I ku mɑɑ nùn swɑɑ dɑki. Adɑmɑ i nɔɔwɔ ye Asirin sinɑ boko u geruɑ. U nɛɛ, i kɑ nùn nɔɔ tiɑ koowo kpɑ i nùn tii wɛ̃. Kpɑ bɑɑwure u wɑ u win tiin resɛmbɑ kɑ win dɑ̃ɑ binu di. Kpɑ u mɑɑ win dɔkɔn nim nɔ. 32 Yen biru u koo nɑ u bɛɛ suɑ u kɑ dɑ tem gɑm mɛ mu sɑ̃ɑ nge bɛɛn tiin tem mɛ, mi resɛm kɑ ɑlikɑmɑ wɑ̃ɑ, kpɑ i n pɛ̃ɛ kɑ tɑm mɔ kɑ tim kɑ olifin gum. Mɛyɑ i ko i n wɑ̃ɑ, ye i ko i rɑɑ kɑ gbi mini. Yen sɔ̃, i ku mɑɑ Esekiɑsin gere swɑɑ dɑki. Domi u koo bɛɛ nɔni wɔ̃ke u nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ wɔrɑ. 33 Bwese ni nu tien bũnu nu ǹ bu wɔre Asirin sinɑ bokon nɔmɑn di. 34 Mɑnɑ Hɑmɑti kɑ Aɑpɑdi kɑ Sefɑɑfɑimu kɑ Henɑ kɑ Ifɑn bũnu nu wɑ̃ɑ tɛ̃. Nu kpĩɑ nu Sɑmɑrigibu wɔrɑ sɑɑ win nɔmɑn di? 35 Bũu ni kpuro sɔɔ, nin nirɑ̀ nu nin tem wɔrɑ sɑɑ win nɔmɑn di, bu sere nɛɛ, Yinni Gusunɔ u koo Yerusɑlɛmu wɔrɑ.
36 Mɑ Yudɑbɑ kpuro bɑ mɑri, domi sinɑ boko Esekiɑsi u nɛɛ, bu ku rɑɑ nùn gɛɛ wisi. 37 Mɑ Eliɑkimu Hilikiyɑn bii, sinɑ bokon sɔm kowobun wirugii wi, kɑ mɑɑ win tire yoro Sebinɑ kɑ sere Yoɑsi, Asɑfun bii wi u rɑ tirenu bere, bɑ nɑ Esekiɑsin mi, bɑ yɑbe kĩɑnu sebuɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. Mɑ bɑ nùn durɔ win gɑri yi kpuro sɑɑriɑ.