2
1 A Misa wi ń'nɛ̀ ki juu nɛ́ joa: «A weli ń'nɛ̀ koli nɛ̀ yiʔɛ nɛ waa cígini waama kùlo kɔli mɛ́ gè, Nyàʔanivɛgɛ Tiire kuʔɔjii kɔli mɛ́ gè, majo bɛ̀ Yewe cé ki juu m'mɛ́ wè. A weli sɛ́nì Seyiiri nyaguruyo kùlo màʔa lè nɛ̀ mɔgɔ.»Isirayɛliyé pe yé tóri Edɔmi nɛ́ Mowabi nɛ́ Amɔ kùlogolo mɛ́ gèle
2 «Bà lɛ̀lɛ láà kɛ́nì kúɔ wè, a Yewe 'ki juu m'mɛ́ nɛ́ jo: 3 ‹Ki nyɛ́nì mɔgɔ nɛ̀ caanri bà yeli tíi nɛ nyaguruyo kùlo mári lè. Ye- yɛ̀ yeri waa cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè !
4 « ‹-Ki juu ma gbɛ̀ngɛ siɛnnɛ mɛ́ bèle: Yeli bé sa tóri yeli siinyɛninɛ pe kùlo nī lè, Ezawub pìile bèle, bàli bīɛlɛ tɛ́ninɛ Seyiiri kùlo nī lè. Peli béri fìʔɛ́ yeli nɛ̄, nɛ̀ ki yaʔa yeli 'yɛli bèri pe ciʔige díɛʔ ! 5 Ye fǎga tún nɛ́ pe níʔ ! Miǐ ga tíi yafiɛn kɛn yeli mɛ́ pe kùlo nī lèʔ; yedaala tɛ́ngɛdiʔɛ sì je taa yeli mɛ́ʔ. Nɛ́ ki cɛ́n Ezawu wire mɛ́ mi nyɛ́nì Seyiiri nyaguruyo kùlo kɛn lè. 6 Yaliire dáà yeli bé lìi dè, yeli bé ti suɔ pe mɛ́ wali nɛ̄ wī. Nɛ́ míɛni luʔɔ gáà yeli bé gbuɔ gè, yeli bé ki suɔ pe mɛ́ wali nɛ̄ wī. 7 Nɛ́ ki cɛ́n, mi Yewe wè, muɔ Kulocɛliɛ wè, mi nyɛ́nì diba taʔa wè muɔ nɛ̄ muɔ baara ti mìɛni nī. Mi nyɛ́nì ki cɛ́n gàa ki mìɛni ki 'kpíʔile muɔ tánʔana nī lè waama kùlo tiɛkpuʔɔ nī gè. Ki yiʔɛlɛ togosiin wī ŋàa wè, Yewe yeli Kulocɛliɛ wi yē nɛ́ muɔ ní: yafiɛn sì muɔ laaʔ.›
8 «Kire nɛ̄ a weli 'tóri liʔi weli siinyɛninɛ nɛ̄ bèle, bàli bīɛlɛ Ezawu pìile bèlec, peli bálì pe 'puu Seyiiri kùlo nī lè. A weli míɛni waama kùlo kpàanjali koligo nyaa gè nɛ́ ki yaʔa, nɛ́ Elati nɛ́ Eziyɔn Gebɛri kàaya ní yè. A weli 'màʔa nɛ̀ sɛ́nì yiri cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè, Mowabi kùlo koligo nɛ̄ gè.
9 «A Yewe 'mi yɛ: ‹Fǎga tún nɛ́ Mowabi kùlo ní lèʔ; fǎga kapiɛnnɛ kpúɔn nɛ́ pe níʔ ! Miǐ ga tíi yafiɛn kɛn yeli mɛ́ kire kùlo náà nī lèʔ, nɛ́ ki cɛ́n Lɔti jaala mɛ́ mi nyɛ́nì Ari kàʔa tɛ́nimɛ pi mìɛni kɛn pi- puu pe wobod.› »
10 Faʔa faʔa gè, Ari kàʔa tɛ́nimɛ pi yé puu Emii siɛnnɛ kùlo. Kire siɛnfelige gáà ki 'puu nɛ́ ŋɔri ní, nɛ́ ní nìʔɛnɛ, nɛ́ ní kpàʔaligɛ bɛ̀ Anaki pìile tíɛlɛ bèlee. 11 Emiiyé bèle nɛ́ Anakiyé bèle, pe mìɛni siin yé puu pe pe tɔ́ri Erefa wuulo, nɛ̀ ki yaʔa Mowabi siɛnnɛ pe 'puu nɛ pe yeri Emiiyé. 12 Nɛ́ míɛni Wori siɛnnɛ peli pe yé kíni nɛ̀ puu baa Seyiiri kùlo nī lè, a Ezawu pìile pe pɛ́nì pe cìra nɛ̀ yige nɛ̀ pe mìɛni kpúu, nɛ́ tɛ́ni baa kùlo nī lè. Kire kàduʔumɛ a Isirayɛli siɛnnɛ pe 'ki kpíʔile bɛ̀, kùlo náà ni yē pe woli lè, nàa Yewe yé kɛn pe mɛ́ lè.
13 «A Yewe nɛ waa yiʔɛmɛ nɛ nyu nɛ́ mi Misa ní wè, nɛ́ jo: ‹Píra ŋáà nī wè ye- yɛ̀, ye Zɛrɛdi kápaligɛ jeli gè.›
«A weli 'ki kpíʔile, nɛ̀ Zɛrɛdi kápaligɛ jeli gè. 14 Nɛ̀ ki líɛ Kadɛsi Barinɛya kàʔa nɛ̄ gè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì Zɛrɛdi kápaligɛ jeli gè, weli tánʔana mɔgɔgɛnmɛ bè, pi mìɛni 'puu yiʔɛlɛ togo nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ kataanri. Kire yé kpíʔile kire ga buu kapiɛngbuɔn kɛ̀nnɛ náà siɛnnɛ bèle pe- mìɛni kùu bè yiri bùguro nī dè, majo bɛ̀ Yewe cé ki kàli nɛ̀ kɛn pe mɛ́ wèf. 15 Yewe kɔli ki yé yɛ̀ pe kúrugu míɛni, bè pe kpúu bè yige bùguro nī dè, kire ga buu pe- mìɛni kùu bè kúɔ péwu.
16 «Bà kapiɛngbuɔn kɛ̀nnɛ siɛnsɛnminɛ pe 'kùu nɛ̀ kúɔ bèle, 17 a Yewe 'mi yɛ nɛ́ jo: 18 ‹Pàngɛ gè muɔ bé yɛ̀ bè Mowabi kùlo láʔala jeli lè, kùlo náà pe ye míɛni Ari kàʔa tɛ́nimɛ bè. 19 Muɔ bé sa nɔ̀ Amɔyé kùlo yiʔɛ mɛ́ gè. Fǎga tún nɛ́ pe níʔ, fǎga kapiɛnnɛ kpúɔn nɛ́ pe níʔ. Miǐ ga tíi yafiɛn kɛn muɔ mɛ́ Amɔyé kùlo nī lèʔ, nɛ́ ki cɛ́n Lɔti pìile mɛ́ mi nyɛ́nì ni kɛng.› »
20 Kire kùloh náà tɛ́nimɛ míɛni pi 'puu Erefayé woli; Erefayé peli pe 'puu baa tɛ́ninɛ faʔa gè. Amɔ wuulo peli 'puu nɛ Erefayé yeri bèle Zamizumiyé. 21 Ki siɛnfelige gáà ki 'puu nɛ́ ŋɔri ní, nɛ́ ní nìʔɛnɛ, nɛ́ ní kpàʔaligɛ bɛ̀ Anakiyé tíɛlɛ bèle. Yewe yé pe cúʔɔ nɛ̀ yige Amɔyé pe yiʔɛ mɛ́, a Amɔyé peli pɛ́nì pe kùlo líɛ lè nɛ̀ tɛ́ni baa ni nī pe sìndiʔɛ nī gè.
22 Kire míɛni wi yé kpíʔile Ezawu pìile mɛ́ bèle, peli bálì pe yē tɛ́ninɛ Seyiiri kùlo nī lè. Peli kɛnmɛ nɛ̄ Yewe yé Wori siɛnnɛ cúʔɔ bèle nɛ̀ yige baa pe yiʔɛ mɛ́ gè, á Ezawu pìile peli 'kùlo líɛ lè nɛ̀ tɛ́ni baa ni nī pe sìndiʔɛ nī gè, fúɔ nɛ̀ pɛ́nì nɔ̀ pàngɛ nɛ̄. 23 Gàa ki 'Aviyé kúɔ bèle, peli bálì pe 'puu tɛ́ninɛ vòyo nī yè fúɔ nɛ̀ sɛ́nì nɔ̀ Gaza kàʔa nɛ̄ gè, Kafitɔri siɛnnɛ bálì pe 'yiri Kafitɔri kùloi nī lè faʔa gè, peli pe pɛ́nì pe cúʔɔ nɛ̀ yige baa, nɛ́ tɛ́ni baa kùlo nī lè pe sìndiʔɛ nī gè.
Pe yé Sikɔn nɛ́ Ɔgi jáa wè
24 «Yewe 'puu nɛ waa yiʔɛmɛ nɛ nyu nɛ́ mi Misa ní nɛ́ jo: ‹Ye- yɛ̀ yeri waa ye sa Arinɔni kápaligɛ jeli gè. Ye- ki wéli, mi nyɛ́nì Sikɔn kɛn wè yeli mɛ́, Kɛsibɔni kàʔa tɛ́nimɛ kùlofɔli wè, Amɔriyé wuu wè, wire nɛ́ wi kùlo ní lè. Ye- séli ye wi kùlo líɛ lè, yè kapiɛnnɛ kpúɔn nɛ́ wi ní. 25 Bè ki séli pàngɛ nɛ̄ gè, m'bé ki kpíʔile kùlogolo siɛnfeliye yi mìɛni de fìʔɛ́ muɔ nɛ̄; fíɛgbuɔrɔ bé pe cò. A pe 'taa nɛ̀ yeli wori lúʔu dè, pe béri fún de yàʔara muɔ yiʔɛ mɛ́ gè bé puu funbiɛnrɛ nɛ̄.›
26 «Baa Kedemɔti waama kùlo mɛ́ lè, a mi 'tundunminɔ tun Sikɔnj mɛ́ wè, Kɛsibɔni kàʔa tɛ́nimɛ kùlofɔli wè, nɛ́ yanyige siɛnrɛ ní, nɛ́ jo: 27 ‹-Weli yaʔa weli- sùuri muɔ kùlo nī lè ! Weli béri tóri koligo kire yákuɔ nī wī. Weli sì je wàli kàliige mɛ́ʔ, weli sì je wàli míɛni kàmɛgɛ mɛ́ʔ. 28 Yaliire dáà weli bé lìi dè, weli bé ti suɔ yeli mɛ́ wali nɛ̄ wī, nɛ́ luʔɔ gáà weli bé gbuɔ gè, weli bé ki suɔ yeli mɛ́ wali nɛ̄ wī. -Weli yaʔa weli- tánʔa bè tóri yákuɔ, 29 fúɔ weli sa Zurudɛn cáʔa jeli gè bè jíin kùlo nī lè nàa Yewe weli Kulocɛliɛ bé kɛn weli mɛ́ lè. Ezawu pìile bèle bàli bīɛlɛ tɛ́ninɛ Seyiiri nyaguruyo kùlo nī lè, nɛ́ Mowabiyé ní bèle bàli bīɛlɛ tɛ́ninɛ Ari kàʔa tɛ́nimɛ nī bè, bɛ̀ peli 'ki kpíʔile nɛ́ weli yaʔa a weli 'sùuri pe kùlo nī lè.›
30 «Nɛ̀ ki yaʔa, Sikɔn, Kɛsibɔni kàʔa tɛ́nimɛ kùlofɔli wè, wire sì puu nɛ caa bè weli yaʔa weli- sùuri wi kùlo nī lèʔ. Nɛ́ ki cɛ́n Yewe yeli Kulocɛliɛ wè, wi yé wi fungo gbɛ̀n gè a wi 'cíi, kire ga buu weli gbɛ̀ wi jáa kire cɛngɛ gè.
31 «A Yewe sí mi yɛ: ‹-Ki wéli, mi nyɛ́nì séli nɛ̀ Sikɔn kɛn wè yeli mɛ́ nɛ́ wi kùlo ní lè. Kire nɛ̄ ye- séli ye wi kùlo líɛ lè.›
32 «A Sikɔn nɛ́ wi kapiɛngbuɔnnɔ pe mìɛni 'yiri nɛ̀ weli kpàli bè tún nɛ́ weli ní baa Yaʔazi tiʔɛ nī gè. 33 A Yewe weli Kulocɛliɛ wi 'wi kɛn weli mɛ́, a weli 'wi jáa, wire nɛ́ wi jaala ní bèle nɛ́ wi kapiɛngbuɔnnɔ pe míɛni ní bèle. 34 Kire lɛ̀lɛ nī lè, a weli 'wi kàaya yi mìɛni líɛ, a weli sí ki juu nɛ́ jo kàaya nyáà yè, nɛ́ yi nàguɔlɔ, nɛ́ yi cɛlilɛ, nɛ́ yi pìile ní bèle, weli 'yi cúʔɔ nɛ̀ yige baa péwu nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe kàyuʔujuuro ní dè. Weli sì wàa nigbe yaʔa sìi nɛ̄ʔ. 35 Yajuuro tire yákuɔ weli 'cò kapiɛnnɛ tɔ̀ni wè, nɛ́ míɛni yacɛ̀nrɛ ní dè dàa weli 'líɛ kàaya nī yè.
36 «A Yewe weli Kulocɛliɛ wi 'Aroweri kàʔa kɛn gè weli mɛ́, kàʔa gáà ki yē Arinɔni kápaligɛ nyuɔ nɛ̄ gè; kire kàʔa kire yē kápaligɛ táanni wī. Nɛ̀ líɛ kire tiʔɛ nī gè fúɔ nɛ́ sɛ́nì nɔ̀ Galaadi kùlo nɛ̄ lè, kàʔa sì puu baaʔ gàa ŋɔri ti yé niʔɛ weli nɛ̄ wèʔ. 37 Ki 'nyaa Amɔyé kùlo lè, lire nɛ̄ weli sì yé kpɔniʔ, nɛ́ Yabɔki lakolibile kápaliyɛ tiɛyɛ ní yè, nɛ́ nyaguruyo kùlo kàaya ní yè, nɛ́ tiɛrɛ ti mìɛni ní dàa wuʔu Yewe weli Kulocɛliɛ yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gè nɛ́ jo we- ti yaʔa dè.»