Sinɑ boko u Esɑi bwisi bikiɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:1-7)
37
1 Sɑɑ ye sinɑ boko Esekiɑsi u gɑri yi nuɑ, yerɑ u win tiin yɑberu nɛnuɑ u gĩɑnɑ mɑ u sɑɑki suɑ u sebuɑ nuku sɑnkirɑnun sɔ̃. Mɑ u dɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ. 2 Yerɑ u Eliɑkimu win sɔm kowobun wirugii kɑ mɑɑ Sebinɑ win tire yoro, kɑ yɑ̃ku kowo bukurobu gɔrɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi, Amɔtin biin mi. N deemɑ be kpuro sɑɑkibɑrɑ bɑ sebuɑ bɑ kɑ dɑ mi. 3 Ye bɑ turɑ mi, bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɑmɛniwɑ Esekiɑsi u geruɑ. U nɛɛ, gisɔn tɔ̃ɔ te, nuku sɑnkirɑnu sɔɔrɑ sɑ wɑ̃ɑ. Bɑ sun sɛɛyɑsiɑmɔ mɑ bɑ sun doke sekuru sɔɔ. Gisɔn wɑhɑlɑ ye, yɑ sɑ̃ɑwɑ nge tɔn kurɔ wi u yiire u kĩ u mɑ, ɑdɑmɑ u ǹ dɑm mɔ u kɑ wɛ̃mɑ. 4 Sɔrɔkudo Gusunɔ wunɛn Yinni u ko n Asirin sinɑ bokon gɔron gɑri yi nuɑ wi u nɑ u nùn wɔnwɑ. Ǹ n mɛn nɑ, ɑ kɑnɑru koowo bɛsɛ be sɑ ginɑ tien sɔ̃ kpɑ Gusunɔ u nùn sɛɛyɑsiɑ.
5 Ye Esɑi u Esekiɑsin bwɑ̃ɑ ben gɑri yi nuɑ, yerɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, 6 wee, ye i ko bɛɛn yinni sɔ̃. I nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u geruɑ. U nɛɛ, u ku de gɑri yi u nuɑ mi, yi nùn bɛrum ko, yi Asirin sinɑ bokon gɔro be, bɑ kɑ wi, Yinni Gusunɔ wɔnwɑ mi. 7 U koo de Asirin sinɑ boko wi, u lɑbɑɑri gɑɑ nɔ kpɑ yu win bwɛ̃rɑ gɔsiɑ u wurɑ win temɔ. Miyɑ u koo de bu nùn go kɑ tɑkobi.
Asirigibu
bɑ kpɑm Isirelibɑ nɑruɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:8-13)
8 Asirin sinɑ bokon gɔro wi, u gɔsirɑ u dɑ Libinɑɔ domi u nuɑ mɑ win yinni u doonɑ Lɑkisin di u dɑ u Libinɑgibu tɑbu wɔri. 9 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Asirin sinɑ boko wi, u nuɑ mɑ Tirɑkɑ, Etiopin sinɑ boko u nùn tɑbu wɔrim wee. Yerɑ u mɑɑ Esekiɑsi sɔmɔbu gɔriɑ u nɛɛ, 10 ɑmɛniwɑ i ko i Esekiɑsi Yudɑbɑn sinɑ boko sɔ̃. I nɛɛ, u ku de Gusunɔ, win Yinni, wi u nɑɑnɛ sɑ̃ɑ mi, u nùn nɔni wɔ̃ke u nɛɛ, nɛ, Asirin sinɑ boko, nɑ ǹ kpɛ̃ n Yerusɑlɛmu mwɑ. 11 Wi, Esekiɑsin tii u nuɑ mɑ bɛsɛn sinɑm be bɑ mɑn gbiiye kpuro bɑ rɑɑ tem mɛ mu tiegibu kpuro kɑm koosiɑ. Yerɑ wi, u tɑmɑɑ u koo yɑri nɛn nɔmɑn di? 12 Nɛn bɑɑbɑbɑ bɑ Gosɑni kpeerɑsiɑ kɑ Hɑrɑni kɑ Resɛfu kɑ sere Edɛnigibu be bɑ wɑ̃ɑ Telɑsɑɑɔ. Ben bũnu kpĩɑ nu bu wɔrɑ? 13 Nge mɑnɑ Hɑmɑtigibun sunɔ u wɑ̃ɑ, kɑ Aɑpɑdigibun sunɔ kɑ Sefɑɑfɑimugibun sunɔ kɑ Henɑgii kɑ sere mɑɑ Ifɑgii.
Esekiɑsi u kɑnɑru kuɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:14-19)
14 Ye Asirin sinɑ bokon sɔmɔ be, bɑ turɑ Esekiɑsin mi, yerɑ bɑ nùn tireru wɛ̃ tè sɔɔ ben yinnin gɑri wɑ̃ɑ, mɑ Esekiɑsi u tu gɑrɑ. Yen biru u dɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ mɑ u tu dɛriɑ mi. 15 U kɑnɑru kuɑ Yinni Gusunɔn mi, u nɛɛ, 16 Gusunɔ, bɛsɛ Isirelibɑn Yinni, wunɛ wi ɑ sɔ̃ wɔllun kɔ̃sobu yirun suunu sɔɔ, wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ sinɑmbu kpuron Yinni. Wunɑ ɑ wɔllu kɑ tem tɑkɑ kuɑ, mɑ ɑ sɑ̃ɑ mɛn Yinni. 17 A nɔni seeyo ɑ mɛɛri, kpɑ ɑ swɑɑ dɑki ɑ nɛn gɑri nɔ, kpɑ ɑ Sɑnkeribu, Asirin sinɑ bokon gɑri nɔ yi win sɔm kowobun wirugii u kɑ nun wɔnwɑ. 18 Kɑ gem, Yinni, nɑ yɛ̃ mɑ Asirin sinɑmbu bɑ bwese dɑbinu kpeerɑsiɑ mɑ bɑ nin tem sɑnkɑ, 19 bɑ nin bwɑ̃ɑrokunu dɔ̃ɔ mɛniki. Domi nu ǹ Gusunɔ. Nu sɑ̃ɑwɑ tɔmbun sɔmɑ ye bɑ kuɑ kɑ dɑ̃ɑ kɑ kpenu. Yen sɔ̃nɑ bɑ kpĩɑ bɑ nu kpeerɑsiɑ. 20 Tɛ̃, Yinni Gusunɔ, ɑ sun wɔro sɑɑ Sɑnkeribun nɔmɑn di kpɑ hɑnduniɑn sinɑmbu kpuro bu giɑ mɑ wunɛ turowɑ ɑ sɑ̃ɑ Gusunɔ.
Esɑin gɑri
yi u sinɑ boko nɔɔsiɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:20-34)
21 Yerɑ Esɑi, Amɔtin bii, u Esekiɑsi sɔmɔ gɔriɑ u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ mɑ Gusunɔ, Isirelibɑn Yinni u win kɑnɑru mwɑ te u kuɑ Sɑnkeribu, Asirin sinɑ bokon sɔ̃. 22 Ye Yinni Gusunɔ u geruɑ Sɑnkeribun sɔ̃ wee. U nɛɛ,
Yerusɑlɛmun tɔmbu kpuro bɑ nùn gɛmɑ
bɑ nùn yɑɑkoru mɔ̀,
bɑ nùn wii gimɑnu koosimɔ.
23 Wɑrɑ u kɑm mɛɛrɑ u wɔnwɑ.
Wɑrɑ u kɑ nɔɔ gɔmunu mɔ̀.
U ǹ yɛ̃ mɑ wi, Gusunɔ, Isirelibɑn Yinni dɛɛron wuswɑɑɔrɑ u tii sue?
24 Win sɔmɔbɑ nɑ bɑ wi, Yinni Gusunɔ wɔnwɑ.
Mɑ Sɑnkeribu wi, u nɛɛ,
kɑ win tɑbu kɛkɛ dɑbirɑ u yɔɔwɑ
Libɑnin guu ni nu gunum bon wɔllɔ,
mɑ u duɑ sere sere yen dɑ̃ɑ sɔ̃ɔ burɔn sɔɔwɔ
u gen sɛduru kɑ sipɛrɛn dɑ̃ɑ
ye yɑ gunum bo bɔɔrɑ.
25 U nɛɛ, u bwii gbɑ tem tukumɔ
u yin nim nɔrɑ.
Win tɑbu kowobu bɑ bɔsu Egibitin nim tori kpuro sɔɔ
bɑ yi tɑɑkɑ bɑ go.
26 Adɑmɑ Sɑnkeribu u ǹ yɛ̃
mɑ wi, Yinni Gusunɔn tiiwɑ u yenibɑn himbɑ yi sɑɑ yellun di?
Wee tɛ̃ himbɑ ye, yɑ koorɑ,
mɑ wi, Asirin sinɑ boko u wuu si su dɑm mɔ bɑnsu koosiɑ.
27 Wi, Yinni Gusunɔ, u derɑ
wuu sin tɔmbɑ bɛrum soorɑ bɑ sekuru wɑ
bɑ kuɑ dɑm sɑrirugibu nge yɑkɑsu gberɔ,
ǹ kun mɛ doo gɑ̃ɑru te gɛmi di.
28 Wiyɑ u mɑɑ nɛɛ,
u yɛ̃ sɑɑ ye Asirin sinɑ boko wi, u rɑ du dirɔ,
kɑ sɑɑ ye u rɑ sinɛ kɑ sɑɑ ye u rɑ yɑri tɔɔwɔ,
kɑ mɑɑ sɑɑ ye u kɑ nùn mɔru mɔ̀.
29 Yèn sɔ̃ wi, Yinni Gusunɔ u nuɑ
mɑ u kɑ nùn mɔru mɔ̀,
mɑ u tii sue win wuswɑɑɔ,
u koo win wɛ̃ru yɑbɑ u yɔni doke,
kpɑ u mɑɑ nùn yɑrukɑ dokeɑ nɔɔwɔ,
kpɑ u gɔsirɑ u wurɑ mìn di u nɑ.
30 Mɑ Esɑi u Esekiɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee, ye yɑ ko n sɑ̃ɑ yĩreru wunɛn mi. Gisɔku kɑ gɑsɔkun doo gɑ̃riyɑ i ko i di. Adɑmɑ wɔ̃ɔ itɑse i ko duurewɑ kpɑ i gɛ̃. Mɛyɑ i ko mɑɑ resɛm duure kpɑ i yen mɑrum di. 31-32 Yudɑbɑn bweseru sɔɔ, be bɑ tiɑrɑ Siɔnin guurɔ Yerusɑlɛmuɔ, bɑ fɑɑbɑ wɑ, bɑ koo kpɑrɑwɑ nge dɑ̃ɑ, kpɑ bu gbini ko sere tem sɔɔwɔ, kpɑ bu binu mɑ. Yeniwɑ Gusunɔ wɔllu kɑ tem Yinni u koo ko.
33 Yen sɔ̃nɑ u geruɑ u nɛɛ, Asirin sinɑ boko wi kun duɔ Yerusɑlɛmuɔ. Mɛyɑ win tɑbu kowobu bɑ ǹ ye susiɔ bɑ n tɛrɛnu nɛni bu kɑ kuku yenu ko bu sere nɛɛ, bɑ koo sɛ̃u to. 34 Swɑɑ ye u kɑ nɑ, yerɑ u koo kɑ gɔsirɑ. U ǹ duɔ wuu ge sɔɔ. Yinni Gusunɔn tiiwɑ u geruɑ mɛ. 35 Domi u koo wuu ge kɔ̃suwɑ u gu fɑɑbɑ ko win tiin sɔ̃ kɑ Dɑfidi win sɔm kowon sɔ̃.
Nge mɛ Yinni Gusunɔ
u kɑ Asirigibu go
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:35-37)
36 Ye n kuɑ wɔ̃kuru, yerɑ Yinni Gusunɔn gɔrɑdo u yɑrɑ u dɑ Asirigibun sɑnsɑniɔ mɑ u tɔnu nɔrɔbun subɑ wunɑɑ wɛnɛ kɑ nɔɔbu (185.000) go. Ye bɑ seewɑ bururu, bɑ deemɑ wee, gonɑ nu tɛrie bɑɑmɑ kpuro. 37 Yerɑ Sɑnkeribu, Asirin sinɑ boko u gɔsirɑ u dɑ u wɑ̃ɑ Ninifuɔ. 38 Sɔ̃ɔ teeru u yiire win bũu wi bɑ mɔ̀ Nisɔrɔkun nuurɔ. Miyɑ win bibu yiru beni, Adɑmɛlɛki kɑ Sɑrɛsɛɛ bɑ nùn go kɑ tɑkobi, mɑ bɑ kpikiru suɑ bɑ dɑ tem mɛ bɑ mɔ̀ Arɑrɑti giɑ. Mɑ win bii Esɑɑ Hɑdoni u bɑndu kɔsire kuɑ.