Amɑsiɑ u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
14
1 Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yiruse sɔɔrɑ Amɑsiɑ, Yoɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bii u bɑndu di Yudɑɔ. 2 Sɑɑ ye u bɑn te di, wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbuwɑ u mɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ tiɑ sɑri bɑndu sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yoɑdɑni Yerusɑlɛmugii. 3 Geɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ, ɑdɑmɑ yɑ ǹ Dɑfidigiɑ turɑ. U kuɑwɑ nge mɛ win tundo Yoɑsi u kuɑ. 4 U ǹ mɑɑ gunguu nìn mi bɑ rɑ bũnu yɑ̃kuru ko kɔsuke. U derɑ bɑ yɑ̃kunu mɔ̀ mɑ bɑ turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ nin wɔllɔ.
5 Sɑnɑm mɛ win bɑndɑ dɑm kuɑ, yerɑ u win bwɑ̃ɑbu go, be bɑ rɑɑ win tundo go. 6 Adɑmɑ u ǹ tɔn ben bibu go nge mɛ yɑ yoruɑ Mɔwisin tireru sɔɔ tè sɔɔ Yinni Gusunɔ u nɛɛ, bɑ ǹ tundo goomɔ win biin torɑrun sɔ̃. Mɛyɑ bɑ ǹ mɑɑ bii goomɔ win tundon torɑrun sɔ̃. Adɑmɑ wi u torɑ wiyɑ bɑ koo go. 7 Amɑsiɑ wiyɑ, u mɑɑ Edɔmubɑn tɑbu kowobu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) go wɔwɑ sɔɔ ye bɑ sokumɔ Bɔru. Tɑɑ bi sɔɔrɑ u wuu ge bɑ sokumɔ Silɑ mwɑ, mɑ u gen yĩsiru gɔsiɑ Yokutɛɛli. Yĩsi terɑ bɑ kɑ gu sokumɔ sere kɑ gisɔ.
8 Yerɑ u mɑɑ Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, Yehun debubu sɔmɔ gɔriɑ u nɛɛ, u seemɑ bu yinnɑ bu tɑbu ko. 9 Yerɑ Yoɑsi wi, u Amɑsiɑ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, sɑ̃ku koru gɑru tɑ wɑ̃ɑ Libɑnin guurɔ, terɑ tɑ dɑ̃ɑ bɑkɑru gɑru gɔriɑ tɑ nɛɛ, ɑ mɑn wunɛn bii wɔndiɑ kɛ̃ɛmɑ u ko nɛn biin kurɔ. Yerɑ gbeeku yɛɛ yi seewɑ yi dɑ yi sɑ̃ku koo te tɑɑkɑ yi go. 10 Geemɑ Amɑsiɑ, wee tɛ̃ ɑ Edɔmubɑ kɑmiɑ mɑ ɑ tii sue. A ǹ sinɑmɔ wunɛn yɛnuɔ sɛ̃ɛ? Kpɑ ɑ n nuku dobu mɔ̀ wunɛn nɑsɑrɑn sɔ̃? Mbɑn sɔ̃nɑ kɑɑ mɑɑ tii tɑbu kpɛ̃ɛ bi bu koo kɑ nun kɔ̃sɑ nɑɑwɑ kpɑ wunɛ kɑ Yudɑbɑ i kɑm ko.
11 Adɑmɑ Amɑsiɑ kun win gere swɑɑ sue. Mɑ Yoɑsi Isirelibɑn sinɑ boko u dɑ u bu tɑbu wɔri. Mɑ bɑ yinnɑ bɑ wɑɑnɑ nɔni kɑ nɔni wi kɑ Yudɑbɑn sinɑ boko Bɛti Semɛsiɔ, Yudɑbɑn temɔ. 12 Mɑ Isirelibɑ bɑ Yudɑbɑ kɑmiɑ bɑ duki yɑkikirɑ, ben bɑɑwure u dɑ u wɔri win kuu bekurugirɔ. 13 Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑsi, Akɑsiɑn debubu u Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko yoru mwɑ Bɛti Semɛsi mi. Yen biru u dɑ Yerusɑlɛmuɔ mɑ u yen gbɑ̃rɑrun gɑnɑ surɑ gɔm soonu nɛɛru (400) sɑɑ kɔnnɔ ge bɑ mɔ̀ Efɑrɑimun di sere n kɑ dɑ kɔnnɔ ge gɑ wɑ̃ɑ sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm geu giɑ. 14 Mɑ u dɑ u wurɑ gurɑ, kɑ sii geesu kɑ sere gɑ̃ɑ gee ni nu wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerɔ kɑ sinɑmbun ɑrumɑnin beru yerɔ. Yen biru u mɑɑ tɔmbu mɔɔru mwɛɛrɑ. Mɑ u gɔsirɑ Sɑmɑriɔ.
15 Ye Yoɑsi u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi kɑ tɑɑ bi u kɑ Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko kuɑ, ye kpuron gɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 16 Sɑnɑm mɛ Yoɑsi u kpunɑ u gu, bɑ nùn sikuɑ Sɑmɑriɔ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Yeroboɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ.
17 Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑsi, Yoɑkɑsin biin gɔɔn biru, Amɑsiɑ Yoɑsin bii, Yudɑbɑn sinɑ boko u mɑɑ kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu. 18 Ye Amɑsiɑ u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ.
19 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru bɑ nùn seesi Yerusɑlɛmuɔ. Mɑ u dukɑ yɑkurɑ u dɑ Lɑkisiɔ. Adɑmɑ bɑ nùn nɑɑ swĩi mi, bɑ go. 20 Mɑ bɑ win goo te suɑ kɑ kɛkɛ ye dumi gɑwe bɑ kɑ nɑ Yerusɑlɛmuɔ bɑ sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ, Dɑfidin wuuɔ. 21 Yenibɑn biru Yudɑbɑ kpuro bɑ Asɑriɑ Amɑsiɑn bii suɑ bɑ swĩi win tundon bɑndun sɔɔ. Sɑɑ ye sɔɔ, u mɔwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ. 22 Ye Asɑriɑ u bɑndu di u kpɑ, yerɑ u Elɑti mwɑ mɑ u ye bɑnɑ sɔnwɑ.
Yeroboɑmu yiruse
u kuɑIsirelibɑn sinɑ boko
23 Amɑsiɑ Yoɑsin bii Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbuse sɔɔrɑ Yeroboɑmu Yoɑsin bii, Isirelibɑn sinɑ boko u bɑndu di Sɑmɑriɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ weeru kɑ tiɑ. 24 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. 25 U Isirelibɑn wusu kpuro mwɛɛrɑ si su wɑ̃ɑ sɑɑ Hɑmɑtin di, sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm geu giɑ sere n kɑ dɑ nim wɔ̃ku bɔruguuɔ nge mɛ Yinni Gusunɔ u geruɑ sɑɑ win sɔmɔ Yonɑsi Amitɑin biin nɔɔn di, wi u sɑ̃ɑ Gɑti Hefɛɛgii. 26 Mɛyɑ Yinni Gusunɔ u Isirelibɑn nɔni swɑ̃ɑru wɑ tɑ kpɑ̃. Domi be kpurowɑ bɑ yoru dimɔ, bɑ ǹ mɑɑ goo mɔ wi u koo bu wɔrɑ. 27 N deemɑ Yinni Gusunɔ u ǹ gɔ̃ru doke u kɑ Isirelibɑn yĩsiru go. Yen sɔ̃nɑ u bu fɑɑbɑ kuɑ sɑɑ Yeroboɑmu Yoɑsin biin nɔmɑn di.
28 Ye Yeroboɑmu u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi tɑɑ bi u kuɑ sɔɔ, kɑ nge mɛ u wuu si su wɑ̃ɑ Dɑmɑsiɔ kɑ Hɑmɑtiɔ mwɛɛrɑ si su rɑɑ sɑ̃ɑ Yudɑbɑgisu, ye kpurowɑ yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 29 Sɑnɑm mɛ u kpunɑ u gu, bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Sɑkɑri u bɑndu kɔsire kuɑ.