Yoɑkɑsi u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
13
1 Yoɑsi Akɑsiɑn bii, Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yɛndɑ itɑse sɔɔrɑ Yoɑkɑsi, Yehun bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ, Sɑmɑriɔ. Yoɑkɑsi wi, u kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ yiru bɑn te sɔɔ. 2 Kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ, Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. 3 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u kɑ Isirelibɑ mɔru bɑrɑ too. Mɑ u bu Sirin sinɑ boko Hɑsɑɛli nɔmu bɛriɑ ben wɑ̃ɑru kpuro sɔɔ n kɑ girɑri sere win bii Bɛni Hɑdɑdin wɑɑti kpuro sɔɔ.
4 Yerɑ Yoɑkɑsi u Yinni Gusunɔ somiru kɑnɑ. Mɑ Yinni Gusunɔ u nùn wurɑri. Domi u wɑ dɑm mɛ Sirin sinɑm be, bɑ Isirelibɑ dɔremɔ. 5 Yerɑ u bu fɑɑbɑ kowo seeyɑ wi u bu yɑrɑ nɔni swɑ̃ɑ ten min di. Sɑɑ yerɑ bɑ sinɑ kɑ bɔri yɛndu ben yɛnusɔ nge yellu. 6 Adɑmɑ kɑ mɛ, bɑ ǹ Yeroboɑmun bweserun yirɑ deri wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. Bɑ wɔriwɑ win durum sɔɔ. Bɑ mɑɑ derɑ bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑrokunu nu gire Sɑmɑriɔ.
7 Yoɑkɑsin tɑbu kowobu sɔɔ, Yinni Gusunɔ u derɑ Sirin sinɑ boko u ben dɑbiru go, u nɑmɑ muku muku bɑ kuɑ nge tuɑ. Mɑɑsɔbu weerɑɑkuru tɔnɑwɑ u nùn deriɑ kɑ tɑbu kowobu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) kɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi gɑwe wɔkuru.
8 Ye Yoɑkɑsi u kuɑn sukum, kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi, ye kpuron gɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 9 Yenibɑn biru u kpunɑ u gu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Sɑmɑriɔ. Mɑ win bii Yoɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ.
Yoɑsi u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
10 Yoɑsi Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ nɔɔbɑ yiruse sɔɔrɑ, Yoɑsi Yoɑkɑsin bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ bɑn te sɔɔ. 11 Yoɑsi wi, kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ.
12 Ye Yoɑsi u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi, kɑ sere mɑɑ tɑɑ bi u kuɑ kɑ Amɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko, ye kpuron gɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 13 Mɑ u kpunɑ u gu, bɑ nùn sikuɑ mi bɑ rɑ Isirelibɑn sinɑmbu sike. Mɑ win bii Yeroboɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ.
Isirelibɑ bɑ koo Sirigibu kɑmiɑ
14 Elisee u bɑrɑ. Bɑrɑ terɑ u kɑ gu. Adɑmɑ u sere gbi, Yoɑsi Isirelibɑn sinɑ boko u dɑ win mi, u swĩ win wuswɑɑɔ u nɛɛ, nɛn bɑɑbɑ! Nɛn bɑɑbɑ wunɛ wi ɑ sɑ̃ɑ Isirelibɑn dɑm mɛ mu bu kɔ̃su nge ben tɑbu kɛkɛ dumigii kɑ ben mɑɑsɔbu.
15 Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ tɛndu suɑ kɑ sɛ̃ɛnu.
Mɑ u tɛn te suɑ kɑ sɛ̃ɛ ni. 16-17 U mɑɑ nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ fɛnɛnti wukio ye yɑ wɑ̃ɑ sɔ̃ɔ yɑri yeru giɑ.
Mɑ sinɑ boko Yoɑsi wi, u ye wukiɑ. Mɑ Elisee u mɑɑ nɛɛ, ɑ wunɛn tɛn te suo ɑ bɛri.
Mɑ sinɑ boko u tu suɑ u bɛri. Yerɑ Elisee u win nɔmɑ sɔndi sinɑ bokogiɑn wɔllɔ. Mɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ toowo. Mɑ u tobɑ. Yen biru u mɑɑ sinɑ boko Yoɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑsɑrɑn sɛ̃uwɑ mi. Geyɑ gɑ sɔ̃ɔsi mɑ Yinni Gusunɔ u koo bɛɛ nɑsɑrɑ wɛ̃ Sirigibun wɔllɔ. I ko i bu gowɑ mɑm mɑm Afɛkiɔ.
18 Elisee u kpɑm Yoɑsi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ sɛ̃ɛ ni suo.
Mɑ u nu suɑ. Yerɑ u nɛɛ, ɑ kɑ nu tem soowo.
Mɑ u so nɔn itɑ u yɔ̃rɑ. 19 Mɑ Elisee u kɑ sinɑ boko mɔru kuɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, kɑɑ rɑɑ sowɑ nɔn nɔɔbu ǹ kun mɛ nɔn nɔɔbɑ tiɑ. Sɑɑ yerɑ kɑɑ rɑɑ Sirigii be go mɑm mɑm. Adɑmɑ wee tɛ̃ nɔn itɑ tɔnɑwɑ kɑɑ bu kɑmiɑ.
20 Yen biruwɑ Elisee u gu, bɑ nùn sikuɑ. Yen wɔ̃ɔ ge gɑ swĩi sɔɔrɑ Mɔɑbun tɑbu kowobun wuunu gɑnu nu rɑ Isirelibɑ wɔrɑɑ nɛ. 21 Yerɑ sɔ̃ɔ teeru durɔ goo u gu Isirelibɑn suunu sɔɔ. Ye bɑ nùn sikumɔ, yerɑ bɑ wɑ wee, Mɔɑbubɑn tɑbu kowo wuuru gɑrɑ kurɑmɑ. Mɑ bɑ goo te kɑre Eliseen siki wɔruɔ. Ye durɔ win goo te, tɑ dɑ tɑ Eliseen kukunu wɔri, yerɑ durɔ wi, u kuɑ wɑso. Mɑ u seewɑ u yɔ̃rɑ.
Isirelibɑ bɑ Sirigibu kɑmiɑ
22 Hɑsɑɛli, Sirin sinɑ boko u rɑɑ Isirelibɑ dɑm dɔre Yoɑkɑsin wɑ̃ɑrun tɔ̃ru kpuro sɔɔ. 23 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u bu mɛɛrimɑ, mɑ u ben wɔnwɔndu wɑ, ɑrukɑwɑni ye u kɑ Aburɑhɑmu kɑ Isɑki kɑ Yɑkɔbu bɔkuɑn sɔ̃. U ǹ wure u bu biru kisi, bu kɑm ko.
24 Hɑsɑɛli wi, u gu. Mɑ win bii Bɛni Hɑdɑdi u bɑndu kɔsire kuɑ. 25 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yoɑsi Yoɑkɑsin bii, u Isirelibɑn wuu si mwɛɛrɑ si Bɛni Hɑdɑdin tundo Hɑsɑɛli u rɑɑ mwɛɛrɑ tɑbu sɔɔ. Nɔn itɑwɑ u Bɛni Hɑdɑdi wi tɑbu di u kɑ wuu si kpuro mwɛɛrɑ.