Sɛbɛ ŋáà Pɔli 'tórigo Filipiyé mɛ́ bèle
Filipiyé
Sɛbɛ wi tìɛdiʔɛ gè
Girɛki kùlo nī lè, kàʔa pélige gíì nī Zezi tundunwɔ Pɔli wi cé sɛ́nì Kataanna Siɛnrɛ jáari dè, pe 'puu nɛ ki ye Filipi. Wurɔmiyé kùlo tɛ́nimɛ páà nī ki 'puu. Pɔli wi kárilɛ siinwoli lire nɛ̄ wi cé tɛ́ngɛfɔlilɔ gboli tɛ́ngɛ lè baa ki kàʔa nī gè (wéli baa Kakpi 16.12-40). Yiʔɛlɛ kálì kɛ́nì tóri kire kàduʔumɛ gè, nɛ̀ ki yaʔa Pɔli ní wè kasuu nī, a wi 'siɛnrɛ sɛbɛ nɛ̀ tórigo tɛ́ngɛfɔlilɔ bílì bīɛlɛ baa Filipi kàʔa mɛ́ gè. Pe kpuɔmɔ sì cé puu Zuufuloʔ. Ki láa 'puu wi nɛ̄ bè pe síɛri pe wali kɛn wori nɛ̄ dè, ŋàa ní pe cé Epafurodiiti tun wè a wi sɛ́nì kɛn wire Pɔli mɛ́ wè. Wi 'puu nɛ ki caa nɛ pínɛ bè juu bè ŋɔri nyɔ́gɔ pe nī, pe- Zezi koligo cò gè kpuʔɔ, pe- bìɛ, pé sí de pìye cɛ́rigi bɛ̀ piyē Zezi Kirisi wuulo bèle.
Kire kàduʔumɛ a wi 'kúɔ nɛ́ ki juu pe mɛ́ pe- ki cɛ́n gìi gī baa wire nɛ̄ gè. Wi cé ki cɛ́n gìi ki cî ga wire taa gè, kiì 'puu cɛ̀ngɛʔ, nɛ̀ sí ki taa wi cé wi sɔ̀ngirɔ ti mìɛni taʔa Zezi Kirisi nɛ̄ wè (wéli baa 1.27–2.18). Epafurodiiti nɛ́ Timote, peli pe 'puu nɛ Pɔli wori nyu dè nɛ tórigi Filipi kàʔa tɛ́ngɛfɔlilɔ gboli wuulo mɛ́ bèle, níɛ pe wori tórigi dè míɛni Pɔli mɛ́ wè (wéli baa 2.19-30).
Nɛ̀ pínɛ wi cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi tɛ́ngɛfɔnyɛninɛ mɛ́ bèle, peri pìye kɔrisii bìli nɛ̄ pe wè nɛ tári nɛ yɛligi nɛ́ Kataanna Siɛnrɛ ti kányiʔɛ ní gèʔ. Nɛ́ sí Filipi kàʔa tɛ́ngɛfɔlilɔ yɛ bèle peri wire tánʔagɛnmɛ wéli bè tɛ́ngɛlɛ koligo nī gè. Pé sí yiʔɛ sìɛn pe- puu Zezi kɛnmɛ tíɛlɛ bè. Kire wiyē nɛ cìrá (wéli baa 3).
Sɛbɛ wi kúɔmɔ mɛ́ bè, a wi 'juu nɛ̀ lèbaanna nyɔ́gɔ pe nī, nɛ́ sí pe síɛri.
Filipiyé sɛbɛ ŋáà wè, pàli 'jo fundaanra sɛbɛ. Ki 'nyaa Pɔli wi 'fundaanra wori juu dè tɔliyɔ nìʔɛyɛ baa wi siɛnrɛ nī dè.
Sɛbɛ wi nyùgboliyo yè
Síɛrilɛ (1.1-2)
Pɔli wi 'Kulocɛliɛ náari wè tɛ́ngɛfɔlilɔ mɛ́ bèle (1.3-11)
Kirisi wire wī sìi wè (1.12-26)
Ye- funyɔ pínɛ yè tɛ́ngɛlɛ cáanra nī dè (1.27-30)
Kirisi wi 'wìi cɛ́rigɛ nɛ̀ sí ki taa wiī larigbuʔɔ nī (2.1-11)
Tɛ́ngɛfɔlilɔ peri càanná bɛ̀ kpìɛnmɛ tíɛlɛ duniya nī wè (2.12-18)
Timote nɛ́ Epafurodiiti ní wè pe baara dè (2.19-30)
Bè puu sínwɛ wè, kire gī ma mìɛ taʔa Kirisi nɛ̄ (3.1-11)
Tɛ́ngɛlɛ kàsɛnigɛ gè bè sa nɔ̀ ki láʔala nɛ̄ lè (3.12-21)
Pɔli wi 'wi funnyige siɛnrɛ juu dè Filipi kàʔa tɛ́ngɛfɔlilɔ mɛ́ bèle (4.1-9)
Pɔli wi 'Filipi kàʔa wuulo síɛri bèle (4.10-20)
Síɛrilɛ sɛnnɛ lè (4.21-23)