Zezi wi 'siɛnnɛ siramuʔɔ kɛn a pe 'lìi
8
1 Cɛngɛ káà cígini,
a siɛnnɛ pe sɛ́nì gbuʔulo nɛ̀ tɔ́n Zezi nɛ̄ wè,
nɛ̀ ki yaʔa yaliire sì cé puu baa pe- lìiʔ.
A Zezi wi 'wi pìtɛnmɛnɛ yeri bèle nɛ̀ pɛ́nì pe yɛ:
2 «Siɛnniʔɛmɛ báà pi nyinimɛ yē mi nī:
ki cɛnyɛ taanri yī ŋɔ̀ wè bɛ̀ piyē mi kúrugu bèle,
yafiɛn wè pe mɛ́ bè káaʔ.
3 Mi sí wè caa bè pe yɛ peri waa nɛ́ fungo ní gèʔ.
Pe ŋɔri ti baa kúɔ koligo nɛ̄.
Pe pàli sí kɔ́n tiɛliiliye nī.»
4 A pìtɛnmɛnɛ pe 'siɛnnugoro kɛn wi mɛ́ nɛ́ wi yɛ:
«Sé sí we bé búru taa wè náʔa sìnbirige gáà nī gè,
bé sí siɛnnɛ bálì kɛn bèle pe- káa bè tín wè ?»
5 A Zezi wi 'pe yúgo:
«Búrulo jori bīɛlɛ baa yeli mɛ́ ?»
A pe 'wi yɛ búrulo kɔlisiin.
6 A wi 'ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ siɛnniʔɛmɛ mɛ́ bè,
pe- tɛ́ni dàala nɛ̄ lè.
Nɛ́ fali nɛ̀ búrulo kɔlisiin líɛ bèle nɛ̀ Kulocɛliɛ síɛri,
nɛ́ wi celile nɛ̀ kɛn wi pìtɛnmɛnɛ mɛ́ bèle,
pe- wi liɛlɛ siɛnnɛ nɛ̄ bèle.
A pe 'wi liɛlɛ siɛnnɛ nɛ̄ bèle.
7 Fúɔpigele cɛ̀ri 'puu baa nɛ̀ pínɛ.
A wi 'ke líɛ,
nɛ̀ Kulocɛliɛ síɛri,
nɛ́ fali nɛ̀ wi pìtɛnmɛnɛ yɛ bèle pe- ke liɛlɛ siɛnnɛ nɛ̄ bèle.
8 A pe mìɛni 'káa nɛ̀ tín.
A káagoriro ti 'juɔnyiʔɛnɛ kɔlisiin le a ke 'nyì.
9 Siɛnnɛ pe yé siɛnnɛ siramuʔɔ kúɔ (4 000),
bàli pe 'puu baa bèle.
A Zezi wi 'fali nɛ̀ pe tórigo pe tiɛyɛ nī yè.
10 Nɛ́ fali nɛ̀ jíin kɔ́ri nī gè wire nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle nɛ̀ kɛ́ Damanuta kùlo mɛ́a.
Fariziɛnnɛ pe 'Zezi siʔɛ wè nɛ̀ wéli
11 Fariziɛnnɛ nɛ́ Sadusiɛnnɛ ní bèle,
pe 'puu nɛ caa bè Zezi puu wè bè wéli.
A pe 'pɛn nɛ̀ pɛ́nì wi yɛ wi- kakpuʔɔ káà kpíʔile wi tìɛ peli nɛ̄ gàa ki 'kɔ́n nyìʔɛnɛ nī lè.
12 A Zezi wi 'ŋɔ́ nɛ̀ tìgi,
nɛ́ fali nɛ̀ jo:
«Gáa nɛ̄ kɛ̀nnɛ náà wuulo piyē nɛ kakpuʔɔ caa bè nyaa ?
M'bé ki juu yeli mɛ́ kányiʔɛ nɛ̄,
kakpuʔɔ yafiɛn sì ga tíi kpíʔile bè tìɛ pe nɛ̄ʔ.»
13 Nɛ́ fali nɛ̀ láʔa pe táanni nɛ̀ sɛ́nì jíin kɔ́ri nī gè cígini,
a pe 'kɛ́ luʔɔ kanyuɔ gíì mɛ́ gè.
Pìtɛnmɛnɛ pe sɔ̀ngirɔ ti 'weri
14 Zezi wi pìtɛnmɛnɛ pe yé fìʔɛ,
piyè cé búru líɛʔ.
Búrukɛnigɛ nigbe yákuɔ ki 'puu pe mɛ́ baa kɔ́ri nī gè.
15 Zezi wi 'puu nɛ ki nyu nɛ ki gbɛ̀ngí pe mɛ́ nɛ́ pe yɛ:
«Ye- yìye cò díɛ !
Yeri yìye ciʔige Fariziɛnnɛ pe sìnvari nɛ̄ dè,
nɛ́ Erodi sìnvari ní dè.»
16 A wi pìtɛnmɛnɛ pe 'ki sɔ̀ngi nɛ̀ jo dùʔɔ bɛ̀ peli sì búru líɛ wè kire siɛnrɛ wi 'juu bɛ̀.
17 A wi 'pe sɔ̀ngirɔ cɛ́n dè,
nɛ̀ sí pe yɛ:
«Gáa nɛ yeli nɛ kire sɔ̀ngí nɛ́ jo yeli sì búru líɛ wèʔ ?
Yeli tùʔɔ nɛ tíin yeli wè kele ke kɔri cɛ́ngi wèʔ wī lé ?
Gáa ki 'yeli laamɛ tɔ́n bè yeli nī mmɛ gè ?
18 Nyapigele kiyē yeli nɛ̄,
yeli tùʔɔ wè nyaʔaʔ ke nī wī lé ?
Ngbúʔulo kiyē yeli nɛ̄,
yeli wè lúruʔ ke nī wī léb ?
Yeli wè sɔ̀ngí nɛ tariʔ lé ?
19 Bà mi cé siɛnnɛ siramuʔɔ sirakogunɔ (5 000) kɛn bèle a pe 'káa nɛ̀ tín nɛ́ búrulo kogunɔ ní bèle ?
Juɔnyiʔɛnɛ jori ke cé kò káagoriro nɛ̄ dè ?»
A pe 'jo:
«Juɔnyiʔɛnɛ kiɛ nɛ́ siin.»
20 A wi ní nɛ̀ pe yúgo:
«Á bà mi cé búrulo kɔlisiin tíʔɛ bèle nɛ̀ siɛnnɛ siramuʔɔ (4 000) kɛn bèle pe káa bèle,
juɔnyiʔɛnɛ jori ke cé kò ?»
A pe 'jo:
«Juɔnyiʔɛnɛ kɔlisiin.»
21 A wi 'pe yɛ:
«Ki mɛni á yeli nɛ tíin yeli sì fìɛ ki cɛ́n ?»
Zezi wi 'fúɔn múgu
22 A pe sɛ́nì jíin Bɛtisayida kàʔa nī.
A siɛnnɛ pe 'fúɔn wáà kɔ́ri nɛ̀ pɛ́nì yiri wi kúrugu,
nɛ̀ wi fiɛn nɛ́ wi yɛ wi- cò fúɔn nɛ̄ wè.
23 A wi 'fúɔn cò wè kɔli nɛ̄ nɛ̀ yiri nɛ́ wi ní vògo kúrugu gè,
nɛ̀ sɛ́nì tíɛnrɛ sùlugu nɛ̀ kurugo wi mɛ́ nyapigele nɛ̄ gèle,
nɛ́ kiyɛ taʔa yè wi nɛ̄ nɛ́ wi yúgo nɛ́ jo:
«Muɔ nɛ yakaa nyaʔa lé ?»
24 A fúɔn wi 'nyapigele yɛ̀gɛ gèle nɛ̀ wéli,
nɛ́ fali nɛ̀ jo:
«Mi nɛ siɛnnɛ nyaʔa bèle,
piyē bɛ̀ tiire tíɛlɛ nɛ́ sí nɛ tári.»
25 A Zezi 'koli nɛ̀ kiyɛ taʔa yè wi mɛ́ nyapigele nɛ̄ gèle,
a wi nyapigele ke 'múgu a wi 'fali nɛ nyaʔa wálilɛ sɛni.
26 A Zezi 'fali nɛ̀ wi yɛ wiri waa kpáa mɛ́,
wi fǎga sí sari nyaari de mári vògo nī gèʔ.
Piɛri 'ki juu nɛ́ jo Zezi wire wī Kirisi wè
27 A Zezi nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle a pe 'yiri kire tiʔɛ nī gè,
nɛ̀ kɛ́ vòyo nyíì yī baa Filipi Sezarec kàʔa tɛ́nimɛ nī bè.
Bà pe 'yiri nɛ waa koligo nɛ̄ gè,
a wi 'wi pìtɛnmɛnɛ yúgo bèle nɛ́ pe yɛ:
«Siɛnnɛ pe 'jo mi yē ŋáasiɛn ?»
28 A pe 'wi yɛ:
«Pàli 'jo Zan Batiisi wī muɔ wè,
a bìli 'jo siɛnjuuliɛwɛ Elii wī muɔ,
pàli sí yē nɛ wáa dí Kulocɛliɛ siɛnjuuwo wáà wī muɔ wè.»
29 A wi ní nɛ̀ pe yúgo:
«Á yeli bèle,
yeli 'jo mi yē ŋáasiɛn ?»
A Piɛri wi 'siɛnnugoro kɛn dè nɛ́ jo:
«Muɔ wī Kulocɛliɛ Siɛnnyiɛnɛgɔnwɔ wè.»
30 A Zezi 'fali nɛ̀ ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ pe nɛ̄ nɛ́ pe yɛ pe fǎa ga ti juu siɛn mɛ́ʔ.
Zezi wi 'wi wuʔɔgɔ wori juu dè pìtɛnmɛnɛ mɛ́ bèle
31 Bà wi 'tire juu dè,
nɛ̀ fali nɛ̀ séli nɛ pe tɛnmɛ sɛni,
nɛ́ jo:
«Ki 'nyaa fànʔa,
Siɛn Pùɔ wi- wuʔɔgɔ suɔ kátii,
nɛ̀ pínɛ,
liɛlɛ pe bága de wi kɛ́ngi de wáari peli nɛ́ kacuɔnrilɔ kàfɔlilɔ ní bèle,
nɛ́ Fànʔa Siɛnrɛ sɛbɛcɛ́nminɛ ní bèle.
Kire kàduʔumɛ gè pe bé wi kpúu.
A wi sí kùu wè,
cɛndaanriwuʔu nɛ̄ gè wi bé koli bè nyɛ́ bè yiri.»
32 Zezi wi 'puu nɛ siɛnrɛ dáà nyu dè nɛ láʔala,
wiì puu nɛ ti nyu nɛ káalaʔ.
A Piɛri 'fali nɛ̀ wi yeri nɛ̀ sìʔɛrɛ kàsɛngɛ nɛ̄,
nɛ̀ sɛ́nì jo wi nɛ̄ jùuyi,
dí gáa siɛnrɛ wi 'juu mmɛ gè ?
33 A Zezi 'fali nɛ̀ yiʔɛ nɛ̀ wi pìtɛnmɛnɛ bílì wéli bèle,
nɛ́ fali nɛ̀ juu nɛ̀ Piɛri kàanri wè sɛni,
nɛ́ wi yɛ:
«Sìʔɛrɛ mi táanni Setɛni muɔ,
muɔ wè Kulocɛliɛ wori sɔ̀ngíʔ,
siɛnnɛ sɔ̀ngirɔ dī muɔ nī.»
Mɛni siɛn 'yɛli bè puu bé taʔa Zezi nɛ̄ wè
34 A wi 'fali nɛ̀ siɛnniʔɛmɛ yeri bè nɛ̀ fàri wi pìtɛnmɛnɛ nɛ̄ bèle,
nɛ́ ki juu pe mìɛni mɛ́ nɛ́ pe yɛ:
«A siɛn ŋíì nɛ ki caa bè taʔa mi nɛ̄ wè,
siɛn wi- fìʔɛ nɛ́ wìi wobowo ní wè,
wí sí wi tiiparigɛ líɛ gèd,
wi- taʔa mi nɛ̄.
35 Á kire 'laa a siɛn ó siɛn nɛ ki caa bè wi sìi suɔ wè,
wi bága pùunni wi sìi nī wè.
A ŋìi sí pùunni wi sìi nī wè mi kɛnmɛ nɛ̄ bè nɛ́ Kataanna Siɛnrɛ ti kɛnmɛ nɛ̄ bè,
wi bága wi suɔ.
36 «Ki 'gáa láa kúɔ,
a siɛn 'duniya lɔri ti mìɛni taa dè,
nɛ́ sɛ́nì kóligo bànguɔ sìi nī wè ?
37 Gáa siɛn bé gbɛ̀ kɛn wi sìi sìndiʔɛ nī gè ?
38 M'bé ki juu yeli mɛ́,
a siɛn 'ki nyaa fìɛrɛwuʔu bè wìi taʔa mi nɛ̄ náʔa duniya ŋáà nī wè,
duniya ŋáà wi wè síngi Kulocɛliɛ yiʔɛ mɛ́ gèʔ,
kapiʔile duniya ŋáà wè,
nɛ̀ pínɛ a siɛn 'mi siɛnrɛ nyaa dè ti fìɛrɛ tɔ́ngi wi nɛ̄ wè,
bɛ̀ Siɛn Pùɔ míɛni wi bága fìɛrɛ tɔ́n ki siɛn nɛ̄ wè,
a wi kɛ́nì pɛn wi Tuu kpuɔmɔ nàjɛnrɛ nī dè nɛ́ nyìʔɛnɛ tunduncɛ̀nminɛ ní bèle.»