Zezi kɛnmɛ pi 'yiʔɛ
17
1 Cɛnyɛ kɔlini tóri kire kàduʔumɛ gè,
a Zezi wi 'Piɛri kɔ́ri,
wire nɛ́ Zaki,
nɛ́ Zan wi siinyɛni wè,
a pe 'kɛ́ nyagurukpaʔaligɛ naamɛ wire yákuɔ nɛ́ pe ní.
2 A Zezi wi kɛnmɛ pi kɛ́nì yiʔɛ pe nyaamɛ nɛ̄ bè,
a wi yiʔɛ ki 'yiʔɛ nɛ càanná bɛ̀ cɛngɛ tíɛlɛ,
á wi bururo ti 'yiʔɛ nɛ̀ cìile bɛ̀ kpìɛnmɛ tíɛlɛ.
3 Cɛ̀ri 'sìʔɛrɛ a pe 'Kulocɛliɛ siɛnjuuliɛlɛ Misa nɛ́ Eliia nyaa a pe pɛ́ni nyu nɛ́ wi ní.
4 A Piɛri sí siɛnrɛ líɛ dè nɛ̀ Zezi yɛ wè:
«Kàfɔli,
kiī pɔ́rigɔ bɛ̀ wiyē náʔa gè;
a muɔ 'fɔ̀li wè m'bé kpátaaya taanri kpúɔn,
kàa- puu muɔ wuʔu,
kàa sí puu Misa wuʔu,
dí gìi ki sí puu Elii wuʔu.»
5 Bà Piɛri wi nyu nɛ tíin wè,
a kàsadibagɛ káà 'tìgi nɛ̀ pe tɔ́n,
ki 'puu nɛ nyíʔɛnɛ.
A pe 'juumɔ páà lúʔu baa kàsadibagɛ laamɛ nī bè,
a pi 'jo:
«Ŋàa wire wī mi Jaa wè,
ŋàa wi 'mi dɛ́ni wè;
wi woli ni 'tɔ̀ni nɛ̀ kpúʔɔ m'mɛ́.
Yeri lúru wi nɛ̄ !»
6 Bà pìtɛnmɛnɛ bálì pe 'juumɔ báà lúʔu bè mmɛ gè,
a pe 'tìgi nɛ̀ tuu nɛ̀ yiɛyɛ tɔ́n yè;
ki 'nyaa fíɛrɛ cé pe cò kpuʔɔ.
7 A Zezi wi 'sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni pe nɛ̄,
nɛ́ kɔli taʔa gè pe nɛ̄ nɛ́ pe yɛ:
«Ye- yɛ̀,
ye fǎri fìʔɛ́ʔ.»
8 Bà pe 'nyapigele múgu gèle,
piyè ní nɛ̀ siɛn nyaaʔ,
gá Zezi wire nigbe bɛ̀ʔ.
9 Bà pe kɛ́ni tíri nyagurugo nɛ̄ gè,
a Zezi wi 'ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ pe nɛ̄ nɛ́ pe yɛ:
«Ye fǎa ga yafiɛn juu siɛn mɛ́ʔ,
gàa yeli nyaa gèʔ,
fúɔ bè taa Siɛn Pùɔ wi ga nyɛ́ yiri kúbilo sunʔɔmɔ nī bè.»
10 A pe sí wi yúgo nɛ́ jo:
«Gáa kɛnmɛ nɛ̄ Fànʔa Siɛnrɛ sɛbɛcɛ́nminɛ pe 'jo dí siɛnjuuliɛwɛ Elii wi 'yɛli bè kíni pɛn wè ?»
11 A Zezi wi 'siɛnnugoro kɛn dè nɛ́ jo:
«Kányiʔɛ gī,
Elii wi 'yɛli bè pɛn;
wi bé pa kele ke mìɛni gbòbori bè tɛ́ngɛ mɛni ke kíni nɛ̀ puu gèle.
12 M'bé sí ki juu yeli mɛ́,
Elii wi nyɛ́nì pɛn nɛ̀ kúɔ,
nɛ̀ sí ki yaʔa siɛnnɛ piyè wi cɛ́nʔ;
a pe 'pe nyɛni kele kpíʔile gèle wi nɛ̄ pìye fungo.
Kanugo kire ki waa nɛ tíin,
Siɛn Pùɔ wi bé wuʔɔ pe kiyɛ nī yè.»
13 Píra ŋáà nī wè a pe nɛ́ ki cɛ́n dí Zan Batiisi wori wi 'puu nɛ nyu peli mɛ́.
Zezi wi 'tuulo láʔa pùɔ wáà nɛ̄
14 Bà pe sɛ́nì nɔ̀ siɛnniʔɛmɛ nɛ̄ bè,
a nàguɔ wáà pɛn nɛ̀ pɛ́nì káguro wáa Zezi yiʔɛ mɛ́ gè nɛ́ jo:
15 «Kàfɔli,
nyuɔ mi jaa nɛ̄ wè,
tuulo yē wi nɛ̄,
niī nɛ wuʔɔ kátii.
Ki 'tɔliyɔ sáa kúɔ bɛ̀ wiī nɛ tun kàsun nī gè,
nɛ̀ pínɛ ki 'tɔliyɔ sáa kúɔ bɛ̀ wiī nɛ tun luʔɔ nī gè.
16 Mi 'wi líɛ nɛ̀ pɛn muɔ pìtɛnmɛnɛ kúrugu bèle,
piyè jáa nɛ̀ wi puʔɔʔ.»
17 A Zezi wi 'jo:
«ʔé,
yeli bèle yirile náà wuulo bèle,
yeli yē tɛ́ngɛlɛ fùn,
yeli wè sínminɛʔ !
Lɛ̀lɛ jori mi 'yɛli bè kúɔ bile nɛ́ yeli ní cígini ?
Lɛ̀lɛ jori mi 'yɛli bè ní yeli kpàri bè ?
Ye- pùɔ líɛ wè ye sìʔɛrɛ náʔa mi mɛ́.»
18 A Zezi wi 'juu nɛ̀ jɛnmɛ gbòdoli nɛ̄ wè a wi 'yiri pùɔ nī wè,
a wi 'fali nɛ̀ puʔɔ ki lɛ̀nunɔ nī lè.
19 A pìtɛnmɛnɛ pe sí kɛ́ Zezi kúrugu wè nɛ̀ sɛ́nì juu nɛ́ wi ní kàsɛngɛ nɛ̄,
nɛ́ wi yɛ:
«Gáa nɛ̄ weli sì jáa nɛ̀ gbòdoli ŋáà cìra wè nɛ̀ yige wi nī ?»
20 A wi 'pe yɛ:
«Yeli tɛ́ngɛlɛ ni 'cɛ́ri nɛ̀ tóri.
M'bé sí ki juu yeli mɛ́ kányiʔɛ nɛ̄,
a ki yē tɛ́ngɛlɛ yē yeli mɛ́ bɛ̀ mutaridi pìle kpúʔɔgɛnmɛ tíɛlɛ bè,
a yeli 'juu nɛ́ nyagurugo gáà ní gè nɛ́ ki yɛ:
‹Kɔ́n bile náʔa gè,
mari waa baa mmɛ gè›,
ki bé kɔ́n;
yafiɛn sì je yeli jáaʔ.
21 [Gbòdolilo bálì felile pe wè nɛ waaʔ,
ka laa náarigɛ nɛ́ súnlere bɛ̀ʔb.]»
Zezi wi ń'nɛ̀ ki juu dí pe bága wire kpúu wire bé sí koli bè nyɛ́
22 Bà pìtɛnmɛnɛ pe kâ sɛ́nì pìye pínɛ nɛ́ Zezi ní wè Galile tɛ́nimɛ nī bè,
a Zezi wi 'pe yɛ:
«Pe bé Siɛn Pùɔ cò wè bè le siɛnnɛ pe kiyɛ nī,
23 pe- wi kpúu;
cɛndaanriwuʔu nɛ̄ gè wi bé koli nyɛ́ yiri.»
A siɛnrɛ dáà ti 'funyɔ cúʔɔ pe nī kpuʔɔ.
Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa wali sàrigɛ wori dè
24 Bà sí pe kɛ́nì kɛ́ Kapɛrinawu kàʔa mɛ́ gè,
a Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa walisuɔlɔ pe 'kɛ́ Piɛri kúrugu nɛ̀ sɛ́nì wi yɛ:
«Yeli kàfɔli wi díɛ nɛ Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa wali sàrí wè léc ?»
25 A wi 'jo:
«ʔaan.»
Bà Piɛri wi kɛ́nì kɛ́ kpáa mɛ́ gè,
a Zezi wi 'caanri nɛ̀ wi yúgo nɛ́ wi yɛ:
«Gíi muɔ nɛ sɔ̀ngí,
Siimɔ ?
Kùlofɔlilɔ bèle náʔa duniya nī wè,
báli mɛ́ pe sî nɛ lanbo suu wè á kire 'laa parituɔrɔ yakɔnrɔ dè ?
Kùlo pìile lé,
dí nabɔnminɔ ?»
26 A Piɛri wi 'jo:
«Nabɔnminɔ mɛ́ pe sî nɛ wi suu.»
A Zezi wi 'jo:
«A ki sí yē bɛ̀ gè,
kùlo pìile peli sí yē ŋɔ́daala lanbo sàrigɛ nɛ̄ gè wī kìɛ.
27 Nɛ̀ ki yaʔa weli wè caa bè kpíʔile pe mɛ́ kúrugodiɛlɛʔ.
Kire nɛ̄,
te waa baa luʔɔ mɛ́ gè,
ma sa muɔ fúɔŋaʔa cáan gè.
A fúɔ ŋíì sɛ́nì ki líɛ péliwe wè,
ma wi píle ma yige.
Ma wi nyuɔ múgu gè muɔ bé walikpege nyaa ki nī;
ma wi líɛ ma sa kɛn Kulocɛliɛ Gbùʔɔrɔsaʔa walisuɔlɔ mɛ́ bèle weli wuu,
muɔ nɛ́ mi.»