Kakuɔrɔ nɛ́ yakɔnrɔ kajuudiʔɛlɛ gèle
«A yeli kɛ́nì jíin kùlo nī lè nàa m'bé kɛn yeli mɛ́ wè bè tɛ́ni baa wè, 3 a yeli nɛ caa bè kakuɔrɔ yajuuro kpúu dè tire dáà kàsun ki sórigi dè, a ki yē kakuɔrɔ kaasuʔuro dè kire ga laa kakuɔrɔ yajuuro dè bè nyakungɛngɛ fori gè Yewe mɛ́ wè, á kire bɛ̀ʔ kinɛdɛnigɛ yakɔngɔ gè, á kire bɛ̀ʔ Yewe kpàli lɛ̀gɛlɛ wori dè, kakuɔrɔ dáà nùgo ki Yewe fungo nyígi gè, a ki yē nùɔ yo kire ga laa sìnbuɔ yo nɛ́ síkpuɔ ní wè, dàa nùdaanna ni béri Yewe fungo nyígi gè, kɛnmɛ báà pire nɛ̄ yeli bé ki cò.
4,5 «A siɛn wi 'pɛn nɛ́ sìnbapɛnnɛ ní, lire náà nī kakuɔrɔ kaasuʔuro woli lè kire ga laa kakuɔrɔ táà tiiyɛ woli lè, bà wi bé yaliire yakɛnrɛ fàri dè dàa ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni tílaga gè gàa pe 'nyaʔami nɛ́ sùnmɔ yakuunyɛni nigbe ní lè, bé sí kakuɔrɔ diviɛn yakuunyɛni nigbe fàri lè ti nɛ̄. Wi bé ki kpíʔile bɛ̀ sìnbapɛngɛlɛ ke mìɛni nigbe nigbe nɛ̄ gèle.
6 «A ki sí nyaa sìnbapɔli wī wè, yaliire yakɛnrɛ ti bé puu míifuɔnibɔ juubaanyɛni nigbe nàa pe 'nyaʔami nɛ́ sùnmɔ yakuunyɛni nigbe nɛ́ tílaga taanriwoli ní lè, 7 nɛ́ míɛni siɛn wi bé sí kakuɔrɔ diviɛn yakuunyɛni nigbe nɛ́ tílaga taanriwoli fàri lè baa. Tire dáà ti bé puu yakɔnrɔ dáà nùdaanna ni Yewe fungo nyígi gè.
8 «A ki sí nyaa nùɔ wī ŋàa siɛn wi je kɔ̀n Yewe mɛ́ wè wi- puu kakuɔrɔ kaasuʔuro dè, á kire bɛ̀ʔ kakuɔrɔ yajuʔu gè bè wi nyakungɛngɛ fori gè, kire ga laa bè yanyige kaara kɛn dè, 9 yeli 'yɛli bè yaliire yakɛnrɛ fàri dè ti nɛ̄, dàa ti bé puu míifuɔnibɔ gbɔngbonyiʔɛ tílaya kiɛ ki tiɛyɛ taanri yè, gàa pe 'nyaʔami nɛ̀ kúɔ nɛ́ sùnmɔ gbɔngbonyɛni nigbe ní lè. 10 Nɛ́ míɛni siɛn wi bé sí kakuɔrɔ diviɛn gbɔngbonyɛni nigbe fàri baa; tire dáà ti bé puu yakɔnrɔ dáà kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
11 «Bà sí ki bé kpíʔile nɛ̀piɛlɛ ó nɛ̀piɛlɛ nɛ̄, kire ga laa sìnbapɔli nɛ̄ wè á kire bɛ̀ʔ sìnbapɛnnɛ nɛ́ síkaporipile lè. 12 A yajuuro ti cɛ́nì niʔɛ kɛnmɛ ó kɛnmɛ nɛ̄ bè dàa yeli bé kɔ̀n dè, ti mìɛni nigbe nigbe bé puu nɛ́ yakɔnrɔ ní dè dàa wuʔu mi 'juu gè. 13 Isirayɛli siɛn ó siɛn bé ki kpíʔile kɛnmɛ báà nɛ̄ bè, dàa wori mi 'juu dè, lɛ̀lɛ líì nī wi bé kakuɔrɔ yajuuro kɔ̀n dè dàa kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè.
14 «A ki sí nyaa nabɔnwɔ wáà pɛ́nì tɛ́ni yeli sunʔɔmɔ nī bè, bè lɛ̀lɛ láà kúɔ á kire bɛ̀ʔ bè kò baa súuri nɛ́ yeli ní wè, a wi je kakuɔrɔ yajuuro kɔ̀n dè dàa kàsun ki sórigi dè, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, wi 'yɛli bè ki kpíʔile kanumɔ nɛ̄ bè majo bɛ̀ yeli nɛ ki kpínʔini gèa.
15 «Ki bé puu fànʔa kaala tiʔɛ nigbe Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́, yeli nɛ́ nabɔnwɔ ní wè ŋàa wī tɛ́niwɛ yeli sunʔɔmɔ nī bè. Ti bé puu fànʔa kaala súuri yeli mɛ́ nɛ́ yeli siimɛ ní bè; tire siɛnnuro ti bé puu yeli wori nɛ́ nabɔnminɔ ní bèle Yewe yiʔɛ mɛ́ gè. 16 Ki bé sí puu fànʔa kajuulo nigbe nɛ́ kàyuʔujuu siɛnrɛ nigbe ye mìɛni mɛ́, yeli nɛ́ nabɔnminɔ ní bèle bàli pe 'tɛ́ni yeli sunʔɔmɔ nī bè.»
Búrupelile yakɔnrɔ wori dè
17 A Yewe 'ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 18 «Ma ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma kele gálì tìɛ gèle pe nɛ̄:
«A yeli kɛ́nì jíin kùlo nī lè nàa mɛ́ mi nɛ yeli tórigi wè, 19 dí yeli sari kùlo ni yaliire líi dè, yeli bé ti táà kɔ̀n bè kɛn Yewe mɛ́ wèb. 20 A yeli kɛ́nì yaliipelide tire dè bè búru kpúɔn wè, búru kpɔbiwɔ péliwe wè, yeli bé wi kɔ̀n bè kɛn mi mɛ́ kpuʔɔrɔ, majo bɛ̀ yeli cî yeli yaliipelide láʔa dè nɛ̀ kɛn mi mɛ́, dàa yeli 'sɛ̀n kásuɔ tiʔɛ nī gè. 21 Yeli bé míipelibe búru kɔ̀n wè bè kɛn mi Yewe mɛ́ wè kɛnmɛ báà nɛ̄ bè, kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni nī.»
Kapiile náà siɛn wiì ki kɔ̀rirɔ nɛ́ ni kpíʔileʔ ni kakuɔrɔ dè
22 «A yeli kɛ́nì tánʔa nɛ̀ pùunni kajuudiɛlɛ láà nī nàa Yewe wi yé juu Misa mɛ́ wè, 23 làa nigbe nī gàli Yewe yé tóri Misa mɛ́ wè nɛ́ ke juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gèle, nɛ̀ ki líɛ baa cɛngɛ gíì Yewe 'tunduro juu dè yeli kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni mɛ́ gèle, 24 a ki sí nyaa kaala ni 'kpíʔile wè, yeli tògo siɛnnɛ piyè ki kɔ̀rirɔ gèʔ a piyè yé ki cɛ́n wèʔ, yeli tògo siɛnnɛ pe mìɛni bé nɛ̀piɛyɛlilɛ láà kɔ̀n kakuɔrɔ kaasuʔuro, dàa nùdaanna ni nyɛ́ni Yewe fungo nyígi gè, nɛ́ ni yaliire yakɛnrɛ ní dè nɛ́ ti kakuɔrɔ diviɛn ní wè nɛ̀ yɛli nɛ́ kàyuʔujuuro ní dè, nɛ̀ fàri síkapɔli nigbe nɛ̄, kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ wuu wè. 25 Kacuɔnriwɔ wi bé kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́, bà pe kapiʔile kàsulugo ki bé suɔ nɛ́ ki cɛ́n piyè ki kɔ̀rirɔ wī nɛ̀ kapiile kpíʔile lèʔ, nɛ́ míɛni pe nyɛ́nì pɛn nɛ́ pe kpuʔɔrɔ ní dè, yakɔnrɔ dáà kàsun ki sórigi dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, nɛ́ kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, pe kapiile kɛnmɛ nɛ̄ bè nàa piyè ki kɔ̀rirɔ nɛ̀ ni kpíʔile lèʔ.
26 «Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe míɛni bé ki kàsulugo taa gè, nɛ́ nabɔnwɔ ní wè ŋàa wī tɛ́niwɛ pe sunʔɔmɔ nī bè, nɛ́ ki cɛ́n siɛnnɛ piyè ki kɔ̀rirɔ wī nɛ̀ kapiile kpíʔile lèʔ.
27 «A ki sí nyaa majo siɛn nigbe wī ŋàa wiì ki kɔ̀rirɔ nɛ́ kapiile kpíʔile lèʔ, wi bé yiɛlɛ nigbe síkapori kɔ̀n kapiʔile kàsulugo kakuɔrɔc. 28 Bà kacuɔnriwɔ wi bé kàsulugosuɔ baara kúɔ dè Yewe yiʔɛ mɛ́ gè siɛn mɛ́ wè, ŋàa wi 'pùunni wè nɛ́ kapiile kpíʔile lè nàa nī wiì ki kɔ̀rirɔ wèʔ. Bà kacuɔnriwɔ wi 'kàsulugosuɔ baara kpíʔile dè nɛ̀ láʔa wi nɛ̄ wè, wi kàsulugo ki bé suɔ. 29 Fànʔa kajuulo náà ni bé puu ye mìɛni woli, bàli pe 'kapiile kpíʔile, piyè ki kɔ̀rirɔ wèʔ, a ki nɛ́ nyaa Isirayɛli siɛn yo, kire ga laa nabɔnwɔ wáà yo, ŋàa wī tɛ́niwɛ yeli sunʔɔmɔ nī bè.
30 «A ki sí nyaa siɛn wáà 'ki kɔ̀rirɔ nɛ́ kapiile kpíʔile lè, a wi cɛ́nì yē Isirayɛli siɛn yo kire ga laa nabɔnwɔ yo, ki bé nyaa Yewe wi nyɛ́nì tiʔɛlɛ. Kire siɛn wi bé yige péwu wi siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. 31 Bɛ̀ ki 'nyaa wi nyɛ́nì Yewe siɛnrɛ faʔa dè, nɛ́ cíi wi kajuudiʔɛlɛ siɛnrɛ nɛ̄ dè, wi kolimɔ pi bé kò wi nɛ̄; wi bé yige péwu wi siɛnnɛ nī bèle.»
Cɛndɛnigɛ cɛngɛ wori dè
32 Bà Isirayɛli siɛnnɛ pe 'puu baa waama kùlo nī lè, a ki pɛ́nì nyaa cɛngɛ káà a pe 'nàguɔ wáà nyaa ŋàa wi 'puu nɛ kásɛnrɛ caa dè cɛndɛnigɛ nī gè. 33 Bàli pe 'wi nyaa wi kásɛnrɛ caa dè, a pe 'wi cò nɛ̀ pɛn Misa nɛ́ Arawɔn nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ yiʔɛ mɛ́ gè. 34 A pe 'wi tɛ́ngɛ tiʔɛ káà nī níɛ wi wéli, nɛ́ ki cɛ́n kiì cé fìɛ fílige nɛ̀ cɛ́nʔ gàa pe 'yɛli bè kpíʔile wi nɛ̄ wèʔ.
35 A Yewe 'ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Nàguɔ ŋáà wi 'yɛli pe- wi kpúu wī. Isirayɛli tògo ki mìɛni bé kàdari jó bè wi wáa bùguro kàduʔu mɛ́ gè.»
36 A Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni 'wi kɔ́ri nɛ̀ yige bùguro kàduʔu mɛ́ gè nɛ̀ sɛ́nì wi wáa nɛ́ kàdari ní dè fúɔ a wi 'kùu. Pe yé ki kpíʔile nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ Misa mɛ́ wè.
Yewe 'jo pe- buruyo jɔli yè nɛ́ mɛ́rɛ ní
37 A Yewe 'ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 38 «-Ki juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle ma pe yɛ pe- buruyo jɔli yè nɛ́ mɛ́rɛ ní buruyo tiɛyɛ nɛ̄ yè táanmɛ gèd. Kire 'yɛli bèri kpínʔini kɛ̀ngɛlɛ ke mìɛni nī. Pe béri gàri céri màʔana tíʔi lè bè burugo mɛ́rɛ puɔ dè bè cò burugo tiɛyɛ nɛ̄ yè táanmɛ gè. 39 A yeli kɛ́nì mɛ́rɛ nyaa dè, yeli béri ti wéli bèri sɔ̀ngí dè taʔa Yewe kajuudiʔɛlɛ ní gèle bèri ke kpínʔini gàli wi 'juu gèle. Bà yeli sǐ ní taʔa yeli funzɔngirɔ nɛ̄ dèʔ nɛ́ yeli wélibiimɛ nɛ̄ bèʔ bè ti yaʔa ti- yeli fáanni bè láʔa Yewe nɛ̄ wè.