Arawɔn jaala bèle, kacuɔnrilɔ bīɛlɛ
3
1 Arawɔn nɛ́ Misa wè, peli pìile tùlugo siɛnrɛ dī dàa dè, lɛ̀lɛ líì nī Yewe juu nɛ́ Misa ní wè Sinayii nyagurugo nɛ̄ gè.2 Arawɔn jaala míɛyɛ yire yī nyàa yè: wi jaapeliwe wè Nadabi; sɛnminɛ bèle: Abiyu, nɛ́ Eleyazari, nɛ́ Itamari. 3 Pe cé siɛnnyiɛnɛgɔn sùnmɔ wo bè pe nɛ̄ nɛ̀ pe wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ kire ga buu peri kacuɔnrilɔ baara kúu dè. 4 Nɛ̀ ki yaʔa Nadabi nɛ́ Abiyu ní wè, peli cé kùu Yewe yiʔɛ mɛ́ gè, lɛ̀lɛ líì nī pe cé jíin Yewe yiʔɛ mɛ́ gè nɛ́ kàsun káà kiiyɛ ní gàa nɛ̄ wiì cé fɔ̀li gèʔ, baa Sinayii waama kùlo nī lèa. Bɛ̀ Nadabi nɛ́ Abiyu ní wè, jaafɔlilɔ sì puu peli mɛ́ʔ, pe cɔninɔ Eleyazari nɛ́ Itamari ní wè peli pe yé kò nɛ kacuɔnrilɔ baara kúu dè lɛ̀lɛ líì nī pe tuu Arawɔn wi 'puu nɛ tíin sìi nɛ̄ wè.
Leviiyé peli béri baara kacuɔnrilɔ mɛ́ bèle
5 A Yewe wi ń'nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 6 «Ma Levii saʔa tùlugo sìʔɛrɛ gè ma kpɔni, ma pe tɛ́ngɛ kacuɔnriwɔ Arawɔn yiʔɛ mɛ́ gè kire ga buu peri baara wi mɛ́. 7 Peli béri baara Arawɔn mɛ́ nɛ́ Isirayɛli tògo siɛnnɛ pe mìɛni ní Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè, bèri Kòridiʔɛ baara kúu dè. 8 Pe béri Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa ki yakpiʔilide ti mìɛni wéli dè, béri baara Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle bèri Kòridiʔɛ baara kúu dè.
9 «Muɔ Misa wè, muɔ bé Leviiyé kɛn bèle Arawɔn mɛ́ wè, wire nɛ́ wi jaala ní bèle. Muɔ bé pe kɛn bè láʔa péwu wi mɛ́ Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè. 10 Muɔ bé Arawɔn nɛ́ wi jaala tɛ́ngɛ bèle peri kacuɔnrilɔ baara kúu dè. A siɛn wáà wiiyɛ sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni saawalidɛngɛgɛ nɛ̄ gè, ki 'yɛli pe- kire siɛn kpúu wè.»
11 A Yewe wi ń'nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 12 «-Ki wéli, mi tíimɛ mi nyɛ́nì Leviiyé nyíɛnɛ bèle nɛ̀ kɔ̀n Isirayɛli siɛnnɛ sunʔɔmɔ nī bè, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Leviiyé peli yē mi wuulo. 13 Nɛ́ ki cɛ́n, pìpelile bálì bīɛlɛ nàgabigele gèle, pe mìɛni yē mi wuulo. Cɛngɛ gíì mi 'pìpelile kpúu bèle Ezipiti kùlo nī lè, mi yé Isirayɛli pìpelile pe mìɛni wàli nɛ̀ tɛ́ngɛ mi wuulo, siɛnnɛ wuulo bèle nɛ́ yajuuro wuulo ní bèle. Pe mìɛni yē mi wuulo. Mi yē Yeweb.»
Pe 'Leviiyé tɔ́ri bèle
14 Baa Sinayii waama kùlo nī lè, a Yewe 'juu nɛ́ Misa ní nɛ́ jo: 15 «Ma Leviiyé tɔ́ri bèle pe tobilo kpáaya nī yè nɛ́ pe nariyɛ nī yè. Muɔ bé Leviiyé pe mìɛni tɔ́ri bàli bīɛlɛ nàguɔlɔ nɛ́ nàgabigele gèle, bàli pe 'liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè.»
16 A Misa sí pe tɔ́ri nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ dè.
17 Levii jaala peli bīɛlɛ bàli bèle: Gerisɔn, Keyati nɛ́ Mɛrarii. 18 Gerisɔn jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Libinii nɛ́ Simɛyii. 19 Keyati jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Amirami, Yisekari, Eburɔn nɛ́ Uziyɛli. 20 Mɛrarii jaala peli bīɛlɛ bàli bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe nariyɛ ní yè: Makilii nɛ́ Musiyi. Leviiyé nariyɛ yire yī nyàa yè nɛ̀ yɛli nɛ́ pe tobilo kpáaya ní yè.
21 Gerisɔn wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà siin yè: Libiniiyé bèle nɛ́ Simɛyiiyé ní bèle. 22 Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Gerisɔnyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ kɔlisiin dabataan (7 500). 23 Gerisɔnyé nariyɛ yire 'puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ kàduʔu mɛ́ gè, cɛngɛnyɛnijiingɔli mɛ́ gè. 24 Eliyasafi wè, Layɛli jaa wè, wire wi 'puu Gerisɔnyé tobilo kpáaya yi kàfɔli wè.
25 Gerisɔnyé baara dè, nɛ̀ yɛli nɛ́ Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa kɛnmɛ ní bè, tire ti 'puu bèri Kòridiʔɛ wéli gè, nɛ́ ki kpátaʔa ní gè, nɛ́ ki yatɔngɔ ní gè, nɛ́ ki wìile ni fɛ̀ni ní wè, 26 nɛ́ dàligɛ sùlufɛninɛ ní bèle, dàligɛ gáà nɛ̄ Kòridiʔɛ nɛ́ Yewe gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ki yē gè, nɛ́ ki nàkpanʔa wìile tɔ́nfɛni ní wè, nɛ́ fɛ̀ninɛ pe màʔagɛlɛ ní gèle, béri tire dáà ti mìɛni baara kúu dè.
27 Keyati wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà sicɛri yè: Amiramiyé bèle, nɛ́ Yisekariyé bèle, nɛ́ Eburɔnyé bèle nɛ́ Uziyɛliyé bèle. 28 Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Keyatiyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ siin nɛ́ siɛnnɛ sirataanri (8 600). Peli pe 'puu nɛ saawalidɛngɛgɛ wéli gè. 29 Keyatiyé nariyɛ yire 'puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ ki lìʔɛlɛ nī lè, cɛngɛnyɛnifolimɛ kàliige kɔli mɛ́ gè. 30 Elizafani wè, Uziyɛli jaa wè, wire wi 'puu Keyatiyé nariyɛ yi tobilo kpáaya yi kàfɔli wè.
31 Keyatiyé pe 'puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: nyakungɛngɛ finʔɛgɛ gè, nɛ́ tabali wè, nɛ́ fètindaʔagɛlɛ tiige gè, nɛ́ Yewe gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa ní gè nɛ́ wusuna sórigodiʔɛ ní gè, nɛ́ saawalidɛngɛgɛ yakpiʔilide ti mìɛni ní dè dàa pe líi nɛ ki baara kúu dè, nɛ́ gunbɔli fɛ̀ni ní wè. Pe 'puu nɛ yɛrɛ dáà ti mìɛni wéli dè níɛ ti gbòborí.
32 Eleyazari wè, kacuɔnriwɔ Arawɔn jaa wè, wire wi 'puu Leviiyé kàfɔlilɔ pe mìɛni kàfɔli wè. Wire wi 'puu nɛ siɛnnɛ wéli bèle, bàli pe 'puu nɛ baara saawalidɛngɛgɛ nī gè.
33 Mɛrarii wire siimɛ sí bī nariyɛ nyáà siin yè: Makilii narigɛ nɛ́ Musiyi narigɛ ní gè. 34 Tɔ́rilɔ lɛ̀lɛ nī lè, Mɛrariiyé nàguɔlɔ bèle nɛ́ nàgabigele gálì ke cé yege nigbe taa nɛ́ kàduʔu wè, peli yé puu siɛnnɛ siramuʔɔ nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ nɛ́ nigbe (6 200). 35 Suriyeli wè, Abiyali jaa wè, wire wi 'puu Mɛrariiyé nariyɛ yi tobilo kpáaya yi kàfɔli. Pe 'puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ ki lìʔɛlɛ nī lè, cɛngɛnyɛnifolimɛ kàmɛgɛ kɔli mɛ́ gè.
36 Mɛrariiyé pe 'puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: Kòridiʔɛ ki tingele gèle, nɛ́ ki kàgbiiparigɛlɛ ní gèle, nɛ́ ki tiindugugolo nɛ́ ke táanmɛ nyùyɔ ní yè, nɛ́ ki yakpiʔilide ti mìɛni ní dè. Pe 'puu nɛ yɛrɛ dáà ti mìɛni wéli dè níɛ ti gbòborí. 37 Nɛ̀ fàri tire nɛ̄ dè, pe 'puu nɛ yɛrɛ dáà wéli dè: tiindugugolo gálì ke 'Kòridiʔɛ dàligɛ sùlu gè nɛ́ ke táanmɛ nyùyɔ ní yè, nɛ́ ke tínganʔana nɛ́ ke màʔagɛlɛ ní gèle.
38 Misa nɛ́ Arawɔn ní wè, nɛ́ Arawɔn jaala ní bèle, peli 'puu nɛ pe bùguro kpúɔn dè Kòridiʔɛ yiʔɛ mɛ́ gè, cɛngɛnyɛnifoligɔli mɛ́ gè, kire 'jo Kpàlidiʔɛ Kpátaʔa yiʔɛ mɛ́ gè. Peli pe 'puu nɛ saawalidɛngɛgɛ wéli gè Isirayɛliyé míʔɛ nɛ̄ gè. A siɛn wáà wiiyɛ 'sìʔɛrɛ nɛ̀ kpɔni kire tiʔɛ nɛ̄ gè, pe yé yɛli bè kire siɛn kpúu wè wī.
39 Leviiyé bálì Misa nɛ́ Arawɔn yé tɔ́ri bèle pe nariyɛ nī yè, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe cé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ pe mɛ́ wè nɛ́ jo pe- ti kpíʔile dè, nàguɔlɔ bálì pe 'liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè, pe mìɛni bìnɛ wi 'puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kogunɔ nɛ́ siɛnnɛ sirakiɛ (22 000).
Yewe wi 'Leviiyé nyíɛnɛ bèle nɛ̀ kɔ̀n wi wuulo
40 A Yewe wi ń'nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: «Muɔ bé Isirayɛli pìpelile pe mìɛni tɔ́ri bàli bīɛlɛ nàguɔlɔ nɛ́ nàgabigele ní gèle, bàli pe 'liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè. Ma pe míɛyɛ sɛbɛ yè. 41 Muɔ bé Leviiyé líɛ bèle m'mɛ́, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Mi yē Yewe. Muɔ bé Leviiyé yajuuro líɛ dè míɛni Isirayɛli siɛnnɛ yajuuro pìpelile sìndiʔɛ nī gè.»
42 A Misa sí Isirayɛliyé pìpelile tɔ́ri bèle majo bɛ̀ Yewe cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ gè. 43 Jaafɔpelile bálì pe 'liɛ nɛ̀ yege nigbe taa gè nɛ́ kàduʔu gè, nɛ̀ yɛli nɛ́ pe míɛyɛ sɛbɛgɛnnɛ ní lè, pe mìɛni bìnɛ wi 'puu siɛnnɛ siramuʔɔyɔ kogunɔ nɛ́ sirakiɛ nɛ́ nigbe nɛ́ siɛnnɛ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ taanri (22 273).
44 A Yewe sí ń'nɛ̀ ki juu Misa mɛ́ nɛ́ jo: 45 «Muɔ bé Leviiyé líɛ bèle mi Yewe mɛ́, Isirayɛliyé pìpelile sìndiʔɛ nī gè, bé Leviiyé yajuuro líɛ dè Isirayɛli siɛnnɛ yajuuro pìpelile sìndiʔɛ nī gè. Leviiyé peli yē mi wuulo. Mi yē Yewe. 46 Bà sí ki nyaa Isirayɛli jaafɔpelile pe cé niʔɛ nɛ̀ tóri Leviiyé nɛ̄ bèle, bìli pe 'taʔa bèle pe 'puu nàguɔlɔ sirakeli nɛ́ togotaanri nɛ́ kpɔrigɔ nɛ́ siɛnnɛ taanri (273), gàa muɔ bé kpíʔile bé ní pe fùgu zuɔ bèle, 47 muɔ bé walifiiwe walikpegele kogunɔ suɔ siɛn ó siɛn mɛ́ wi nyùgo lɔri dè, bè yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki wali tɔ́rigɛnmɛ ní bè, ŋàa wiī gerac kpègele togo gèle. 48 Isirayɛliyé jaafɔpelile bálì pe 'niʔɛ nɛ̀ tóri Leviiyé nɛ̄ bèle, ma ki wali sìndiʔɛ kɛn gè Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle pe fùgu suɔ lɔri nyuɔ gè.»
49 A Misa wi 'fùgusuɔlɔ wali líɛ wè bàli mɛ́ pe yé niʔɛ nɛ̀ tóri bìli nyuɔ nɛ̄ Leviiyé pe yé fùgu nɛ̀ suɔ nɛ̀ kúɔ bèle. 50 Isirayɛliyé jaafɔpelile bálì bèle, a pe 'wali kɛn wè Misa mɛ́. Wali wi nyuɔ ki 'puu walifiiwe walikpegele sirakɔlini nɛ́ tekataanri nɛ́ kogunɔ (1 365), nɛ̀ yɛli nɛ́ Yewe saawalidɛngɛgɛ ki wali tɔ́rigɛnmɛ ní bè. 51 A Misa 'pe fùgu suɔ wali kɛn wè Arawɔn nɛ́ wi jaala mɛ́ bèle, nɛ̀ yɛli nɛ́ dàa ní Yewe yé juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ wi mɛ́ wè.