Yewe 'kàyuʔujuuro wori juu dè
21
1 A Yewe ń'nɛ̀ joa: «Kàyuʔujuuro siɛnrɛ dáà tire muɔ bé juu Isirayɛli siɛnnɛ mɛ́ bèle.»Sùkulolo nàʔagɛnmɛ kàyuʔujuuro dè
2 «A muɔ 'Eburu sùkulowo suɔ wè, wi bé baara muɔ mɛ́ yiʔɛlɛ kɔlini. Yiʔɛlɛ kɔlisiinwoli nɛ̄ lè, muɔ bé wi yaʔa wìimɛ, wiǐ yafiɛn sàriʔ. 3 A ki yē muɔ 'wi suɔ wi nigbe wè, wi bé yiri wi nigbe. A ki sí nyaa wi 'puu nɛ́ cɛliwɛ ní wè, muɔ bé wi yaʔa wi- yiri nɛ́ wi cuɔ míɛni ní wè. 4 A ki sí nyaa wi kàfɔli wire wi yé cɛliwɛ kɛn wè wi mɛ́ wè, á cɛliwɛ wi 'pìile sii, nàgabigele á kire 'laa pìcapigele gèle, cɛliwɛ nɛ́ wi pìile ní bèle peli bé kò wi kàfɔli wi wuulo. Sùkulonaguɔ wi bé yiri wi nigbe. 5 A ki sí pɛ́nì nyaa sùkulowo wi 'ki juu nɛ́ jo: ‹Mi kàfɔli wè nɛ́ mi cuɔ ní wè nɛ́ mi pìile ní bèle, pe 'mi dɛ́ni wè, kire nɛ̄ mi wè nɛ caa bè pe yaʔa bé yiri sùkulomɔ nī bèʔ,› 6 wi kàfɔli wi bé wi cò bè kɛ́ Kulocɛliɛ yiʔɛ mɛ́ tiʔɛ gáà nī pe Kulocɛliɛ gbùʔɔrɔ́ wèb, bè sa wi yérige saʔa wìile nɛ̄ lè, kire ga laa saʔa wìile kpàteliye nɛ̄ yè. Kire tiʔɛ nī gè wi kàfɔli wi bé wi nyùgo télige gè wìile nɛ̄ lè bè ngbóli fùru lè nɛ́ kóriwo ní wè. Kire kàduʔumɛ gè, sùkulowo wi bé kò wi wuu súuri wi sìi nī wèc.
7 «A nàguɔ wáà 'wi póri pári wè wi- kò sùkulocuɔ wè, wiǐ gbɛ̀ yiri sùkulomɔ nī bè bɛ̀ sùkulonaguɔ tíɛlɛ wèʔ. 8 A ki yē wi kàfɔli wi 'wi suɔ wali nɛ̄ nɛ̀ wi kpíʔile wi cuɔ wáà wè, á wiì kɛ́nì wi dɛ́ni cígini wèʔ, wi 'yɛli bè ki yaʔa cɛliwɛ wi tuu wi- koli wi fùgu suɔ wi mɛ́. Kiì yɛli wi- koli wi pári nabɔnwɔ wáà mɛ́ʔ ŋàa wi wè yeli kùlo wuu wèʔ, nɛ́ ki cɛ́n wire wi nyɛ́nì wi nùʔɔrɔ. 9 A ki yē wi cé wi suɔ nɛ̀ kɛn wi jaa mɛ́ wè wi- kò wi cuɔ wè, wi 'yɛli bè wi nàʔa bè yɛli nɛ́ yeli kaliʔɛlɛ ní gèle, gàli ke 'tɛ́ngɛ sinborilo nàʔagɛnmɛ wori nɛ̄ dè.
10 «A nàguɔ wi ń'nɛ̀ cɛliwɛ wáà wiiyɛ líɛ wè, kiì yɛli wi- kàa yige cepeliwe wi yɛrɛ nī dè dàa ní wi 'yɛli dèʔ: yaliired dè, nɛ́ fɛ̀ninɛ ní bèle, nɛ́ míɛni bè kàa yige wi saʔa jíinmɛ nī bèʔ. 11 A nàguɔ wi wè nɛ katiɛyɛ nyáà taanri kpínʔini yè wi mɛ́ wèʔ, sùkulocuɔ wi bé gbɛ̀ yiri; wiǐ wali sàriʔ.»
Fungbɛnyɛfɔlilɔ kakpiʔiligele kàyuʔujuuro dè
12 «A siɛn ó siɛn wi siɛnnyɛni kpúɔn a wi 'kùu wè, wi 'yɛli pe- wi kpúu míɛnie. 13 A ki sí nyaa wiì ki kɔ̀rirɔ wī wèʔ, a mi Kulocɛliɛ 'ki yaʔa a ki 'kpíʔile gè, wi bé jáa bè fɛ̀ bè sa líʔire jó tiʔɛ káà nī gàa m'bé tìɛ yeli nɛ̄ gèf. 14 A ki sí nyaa wàa kɛ́nì wi siɛnnyɛni kpúɔn nɛ̀ ki kɔ̀rirɔ bè wi kpúu sícilibiʔi ní gè, muɔ bé sa wi láʔa bè sa wi kpúu a wi cɛ́nì fɛ̀ nɛ́ sɛ́nì líʔire jó mi gbùʔɔrɔdiʔɛ yafanʔa nɛ̄ gèg.
15 «A wàa 'wi tuu kpúɔn wè kire ga jáa nɛ̀ wi yàa kpúɔn wè, ki 'yɛli pe- ki siɛn kpúu wè.
16 «A wàa 'siɛn wáà yùu nɛ̀ pári yo, kire ga laa wi tíin wi kiyɛ nī yo, ki 'yɛli pe- kire siɛn kpúu wè míɛnih.
17 «A siɛn 'wi tuu faʔa á kire laa wi yàa wè, ki 'yɛli pe- wi kpúu wīi.
18 «A ki 'nyaa nàguɔlɔ siin 'tún, a wàa 'ŋìi kpúɔn wè nɛ́ kàdɛnigɛ ní kire ga jáa kagurugo ní fúɔ a ki 'nyaa wiì kùuʔ, nɛ̀ sí ki yaʔa wi 'kɛ́ nɛ̀ sɛ́nì sínɛ yasinɛgɛ nɛ̄ gè, 19 ŋàa wi 'wi kpúɔn wè, kiì yɛli pe 'wi wuʔɔʔ a ki sí yē nyaa ŋìi wi bé ní gbɛ̀ sìʔi bè yiri kpànʔanɛ gè nɛ́ wi kàgɛnigɛ ní gè. Kire nɛ́ ki mìɛni wi bé ki sàri wi mɛ́ cɛnyɛ nyáà nī wiì gbɛ̀ni baara yèʔ, bé sí wi gbari fúɔ bè taa wi pa puʔɔ.
20 «A sùkulowo wáà kàfɔli sí kɛ́nì wi sùkulonaguɔ kire ga laa wi sùkulocuɔ kpúɔn nɛ́ kàgbiile ní, a ki siɛn wi 'kùu kire kɛnmɛ nɛ̄ bè, wi kàfɔli wi 'yɛli pe- wi wuʔɔ. 21 A ki sí nyaa sùkulowo wiì kùu cɛngɛ nigbeʔ kire ga jáa cɛnyɛ siin sunʔɔmɔ nī bèʔ, piyě ki fuʔɔ tɔ́n gè wi kàfɔli mɛ́ wèʔ, nɛ́ ki cɛ́n sùkulowo wè, kàfɔli wi lɔri dī.
22 «A ki pɛ́nì nyaa nàguɔlɔ siin nɛ túngu bèle, nɛ́ sɛ́nì laalafɔli círi nɛ̀ taa wè, a liyɛ yi 'cúʔɔ yè a pùɔ wi 'yiri sìnliɛ nī wè, nɛ̀ ki yaʔa cúʔɔmɔ sì kpíʔileʔ, nàguɔ ŋáà wi 'wi círi wè, wi 'yɛli bè ki sàri bè yɛli nɛ́ gàa ní cɛliwɛ wi pɔli wi 'tìɛ gè a kàyuʔujuulo pe 'kàyuʔu juu gè nɛ̀ kúɔ wè. 23 A ki sí pɛ́nì nyaa kapiʔi gè, wi 'yɛli bè wuʔɔgɔ taa bè yɛli nɛ́ gàa ní wi 'kpíʔile gè. Muɔ bé ki sàri wi sìi nɛ́ ŋìi wi sìi sìndiʔɛ níj, 24 wi nyapile nɛ́ ŋìi wi nyapile sìndiʔɛ ní, wi gàanna nɛ́ ŋìi wi gàanna sìndiʔɛ ní, wi kɔli nɛ́ ŋìi wi kɔli sìndiʔɛ ní, wi tɔligɔ nɛ́ ŋìi wi tɔligɔ sìndiʔɛ ník, 25 siɛn sórigolo nɛ́ siɛn sórigolo sìndiʔɛ ní, wi nɔmidiʔɛ nɛ́ ŋìi wi nɔmidiʔɛ sìndiʔɛ ní, wi kpúɔndiʔɛ nɛ́ ŋìi wi kpúɔndiʔɛ sìndiʔɛ níl.
26 «A wàa 'wi sùkulonaguɔ kpúɔn kire ga laa wi sùkulocuɔ kpúɔn nɛ̀ nyapile jaa lè, wi bé pe yaʔa pìyemɛ, pe nyapigele cúʔɔgɔ kire kɛnmɛ nɛ̄. 27 Nɛ́ míɛni a ki pɛ́nì nyaa a wàa 'wi sùkulonaguɔ kpúɔn kire ga laa wi sùkulocuɔ kpúɔn nɛ̀ gàanna kɔ́n lè, wi bé pe yaʔa pìyemɛ bɛ̀ ki 'nyaa pe gànʔana ke 'kɔ́ligi gèle.»
Yajuuro wéli kele kàyuʔujuuro dè
28 «A wàa nùɔ 'nàguɔ círi kire ga laa nɛ̀ cɛliwɛ círi a siɛn wi 'kùu wè, ki 'yɛli pe- nùɔ wáa wè pe kpúu nɛ́ kàdari ní; nùɔ wi kaara míɛni tiì yɛli pe- ti káaʔ. Nùɔfɔli wiǐ yakaa sàriʔ. 29 A ki sí nyaa majo nùɔ wi yé dàli nɛ siɛnnɛ cílele bèle nɛ́ nyɛgɛlɛ ní gèle, a pe 'ki juu wi kàfɔli mɛ́ wè a wi 'ki cɛ́n gè, wiì sí wi cò nɛ̀ puɔ wèʔ, a wi 'siɛn kpúu, nàguɔ kire ga laa cɛliwɛ wè, kire nùɔ ŋáà wè, pe 'yɛli bè wi kpúu nɛ́ kàdari ní, bé nùɔfɔli cò wè bè wi kpúu. 30 A pe sí jo wi- ki sàri nɛ́ wi sìi ní wè, nùɔfɔli wi sìi wi bé ní gbɛ̀ jáa bè ni fùgu bè suɔ nɛ́ nyuɔ gáà ní pe 'jo wi- sàri gè. 31 A nùɔ 'nàgapunwɔ círi kire ga laa sinboriwo círi nɛ́ nyɛgɛlɛ ní gèle, pe bé ki kàyuʔu juu gè bè yɛli nɛ́ siɛnrɛ dáà ní dè. 32 A nùɔ wi 'sùkulonaguɔ círi kire ga laa sùkulocuɔ wáà círi nɛ́ nyɛgɛlɛ ní gèle, nùɔfɔli wi 'yɛli bè walifiiwe walikpegele togo nɛ́ kpɔrigɔ sàrim sùkulolo pe kàfɔli mɛ́ wè, bé sí nùɔ wáa wè bè kpúu nɛ́ kàdari ní.
33 «A wàa 'kàwiʔi túgu, kire ga laa nɛ̀ kàwiʔi yatɔngɔ láʔa gè ki nɛ̄ gè, a wiì ki tɔ́n gèʔ, a nùɔ kire ga laa sèfɛnnɛ pɛ́nì tuu ki nī gè, 34 kàwiʔi ki kàfɔli wi bé yajuʔu ki lɔri sàri dè yajuʔu ki kàfɔli mɛ́ wè, bé sí yajuʔu kùugo líɛ gè.
35 «A wàa nùɔ sɛ́nì wàa wiiyɛ nùɔ círi wè a wi 'kùu wè, nùɔ ŋáà wi 'kò wiiwe wè, pe bé wi pári, bè ki wali liɛlɛ wè pìye nɛ̄, nɛ́ nùɔ kúugo ní gè. 36 A ki sí nyaa nùɔ ŋáà wi 'ŋìi kpúu wè, wi yé dàli nɛ ki kpínʔini súuri gè, a wi kàfɔli wiì wi cò nɛ̀ puɔ wèʔ, kire siɛn wi 'yɛli wi- nùɔ wiiwe wáà suɔ bè kɛn nùɔfɔli mɛ́ wè ŋàa nùɔ wi 'kùu wè, bé sí nùɔ kúugo líɛ gè wire wuʔu.»
Kàyuugo kàyuʔujuuro dè
37 «A siɛn wáà sɛ́nì wàa yajuʔu yùu gè, nɛ́ sɛ́nì ki kpúu kire ga laa nɛ̀ yajuʔu pári gè, wi 'yɛli bè ki fuʔɔ tɔ́n gè. A ki sí nyaa wi 'nùɔ yùu, wi bé nìɛyɛ kogunɔ kɛn; a ki sí nyaa sìnbuɔ wi 'yùu, wi bé sìnbaala sicɛri kɛn; a ki sí nyaa síkpuɔ wi 'yùu, wi bé síkaala sicɛri kɛn, bè ki fuʔɔ tɔ́n gè.»