Gusunɔ u win tɔmbu nukuru
yɛmiɑsiɑ
40
1 Yinni Gusunɔ u nɛɛ,
i nɛn tɔmbu nukuru yɛmiɑsio.
2 I Yerusɑlɛmugibu nukuru yɛmiɑsio,
i nɛɛ, ben yorɑ kpɑ.
Domi nɑ bu ben gɔbɑ ye bɑ kuɑ kpuron ɑre wɛ̃.
Nɑ bu sɛɛyɑsiɑ ben durum ye bɑ kuɑ kpuron sɔ̃.
3 Wee goo u gbɑ̃rɑmɔ u mɔ̀,
i Yinni Gusunɔ swɑɑ yɑbo gbɑburɔ,
kpɑ i ye nɔɔ nɛrɑsiɑ.
4 I yen wɔwɑ kpuro kɔruo yu nɔɔ nɛrɑ.
I mɑɑ yen guunun gunum kɑwo,
kpɑ i yen gungunu nɔɔ nɛrɑsiɑ
nu ko nge tem tɛɛrɑ kpɑ swɛɛ yi dɛndɑ.
5 Sɑɑ yerɑ Yinni Gusunɔ u koo win yiiko sɔ̃ɔsi,
kpɑ tɔmbu kpuro bu ye wɑ sɑnnu.
Yinni Gusunɔn tiiwɑ u geruɑ mɛ.
6 Yen biru nɑ goon nɔɔ nuɑ
gɑ nɛɛ, ɑ kpɑro.
Mɑ nɑ bikiɑ nɑ nɛɛ,
mbɑ kon kpɑrɑ.
U nɛɛ, ɑ kpɑro
mɑ tɔmbu kpuro bɑ sɑ̃ɑwɑ nge yɑkɑsu,
mɑ ben burɑru tɑ sɑ̃ɑ nge dɑ̃ɑ wɛ̃su.
7 Yinni Gusunɔ ù n derɑ
woo gɑ yɑkɑsu swee,
su rɑ gberewɑ, kpɑ sin wɛ̃su su dɛllɑ.
Kɑ gem tɔmbu bɑ sɑ̃ɑwɑ nge yɑkɑsu.
8 Yɑkɑsu rɑ gbere kpɑ sin wɛ̃su dɛllɑ.
Adɑmɑ Yinni Gusunɔn gɑri yi ko n wɑ̃ɑwɑ
sere kɑ bɑɑdommɑɔ.
Lɑbɑɑri geɑ ye bɑ koo kpɑrɑ
9 Yerusɑlɛmugibu, i yɔɔwo guu te tɑ gunun wɔllɔ,
i nɔɔgiru suɑ kɑ dɑm i lɑbɑɑri geɑ kpɑrɑ.
I ku bɛrum ko.
I Yudɑbɑn wusun tɔmbu sɔ̃ɔwɔ i nɛɛ,
Gusunɔ ben Yinni u wee.
10 U wee kɑ dɑm u woodɑ wɛ̃ɛmɔ.
U win tɔn be u yɑkiɑmɑ kpɑre win wuswɑɑɔ.
11 U koo bu kpɑrɑwɑ
nge mɛ yɑ̃ɑ kpɑro u rɑ ko,
u n binu wuuwɑ,
u n kɑ nin mɛrobu kpɑre.
Gusunɔn bwisi
12 Wɑrɑ u koo kpĩ u nim wɔ̃kun nim
kɑ win nɔm wɔɔru sɑkɑ ko.
Wɑrɑ u koo kpĩ u kɑ win niki binu wɔllu yĩire.
Wɑrɑ u koo kpĩ u tem tuɑ kpuro gure nɔrɑ sɔɔ.
Wɑrɑ u koo kpĩ u guunu kilo sɔndi.
13 Wɑrɑ u Gusunɔn bwisikunu yɛ̃.
Wɑrɑ u nùn bwisi kɛ̃ɛre.
14 Wɑrɑ u kɑ nùn wesiɑnɔ koore,
mɑ yɛ̃ro u nùn bwisi kɑ̃.
Nge wɑrɑ u nùn gem kɑ bwisi
kɑ lɑɑkɑrin swɑɑ sɔ̃ɔsire.
15 Win mi, bwesenu kpuro nu sɑ̃ɑwɑ piiminu
nge nim burɑ ye yɑ dɑ̃ɑre kotoru sɔɔ.
Nu sɑ̃ɑwɑ nge kpee tɑnɑ ye yɑ wɑ̃ɑ kilo wɔllɔ,
ǹ kun mɛ nge tuɑ ye woo gɑ kɑ doonɑmɔ.
16 Yɛɛ yi yi wɑ̃ɑ Libɑnin dɑ̃ɑ sɔ̃ɔwɔ
yi ǹ dɑbiru turi bu kɑ nùn yɑ̃kuru kuɑ.
Mɛyɑ dɑ̃ɑ nin tii nu ǹ turi bu kɑ yɑ̃ku dɔ̃ɔ sɔ̃re.
17 Bwesenu kpuro nu ǹ sɑ̃ɑ gɑ̃ɑnu win mi.
Nu sɑ̃ɑwɑ kɑm dirum.
Yinni Dɑm kpurogiin kpɑ̃ɑru
18 Wɑrɑ i ko kɑ Gusunɔ weesinɑ.
Mbɑ i ko nɛɛ, u kɑ weenɛ.
19 U ǹ kɑ bwɑ̃ɑrokunu weenɛ,
ni bɑ kuɑ bɑ wurɑ pote mɑ bɑ nu sii geesun yɔni sebusiɑ.
20 Sɑ̃ɑro wi u ǹ kpɛ̃ u sii geesu kɑ wurɑ dwe,
u rɑ dɑ̃ɑ geɑ kɑsu ye kɔkɔnu nu ǹ dimɔ,
kpɑ u dɑ̃ɑ dɑ̃ko geo kɑsu
u kɑ nùn bwɑ̃ɑroku kuɑ ge gɑ ǹ wɔrumɑmɔ.
21 I ǹ yɛ̃ ro? I ǹ nɔɔre ro?
Bɑ ǹ bɛɛ nɔɔsie sɑɑ yellun di ro?
I ǹ bwisikure
nge mɛ bɑ kɑ hɑnduniɑn kpɛɛkpɛɛku swĩi ro?
22 Gusunɔwɑ u gu swĩi,
wi, wi u wɑ̃ɑ wɔllɔ u tɔmbu mɛɛrɑ
bɑ sɑ̃ɑ nge twee.
U wɔllu tɛriɑ nge beku te tɑ ǹ bunu.
U tu dɛmiɑ nge kuu bekurugiru
u kɑ win wɑ̃ɑ yeru kuɑ.
23 Wiyɑ u rɑ sinɑ bibu kɑwe,
kpɑ u wirugibu ko tɔn dirobu.
24 Be kpuro bɑ sɑ̃ɑ nge dɑ̃ɑ
ni bɑ girɑ nu ǹ gbini mɔ.
Gusunɔ ù n derɑ woo gɑ bu swee,
kpɑ bu gberɑ,
woo gunɑ yu kɑ bu doonɑ nge yɑkɑsu.
25 Gusunɔ Dɛɛro u nɛɛ,
wɑrɑ tɔmbɑ kɑ nùn weesinɑmɔ.
26 I nɔni seeyo kpɑ i mɛɛri wɔllɔ.
Wɑrɑ u kperi kuɑ yi sĩimɔ nge tɑbu kowobu.
Yinni Gusunɔwɑ.
U mɑɑ yin bɑɑyeren yĩsiru yɛ̃.
Yin gɑɑ ku rɑ biɑre win dɑm bɑkɑm sɑɑbu.
Gusunɔ u koo
dɑm sɑrirugibu dɑm wɛ̃
27 Bɛɛ Isirelibɑ, mbɑn sɔ̃nɑ i
weeweenu mɔ̀ i mɔ̀,
Gusunɔ kun bɛɛn siɑ yɛ̃,
u ǹ mɑɑ bɛɛ bɛɛn gem wɛ̃ɛmɔ.
28 I ǹ yɛ̃?
I ǹ nuɑ mɑ Yinni Gusunɔ u rɑ n wɑ̃ɑ?
Wiyɑ u tem tɑkɑ kuɑ.
U ku rɑ mɑɑ wɑsire.
Bɑ ǹ kpɛ̃ bu win bwisikunu giɑ.
29 U rɑ be bɑ wɑsire
kɑ be bɑ wɑsikirɑmɔ dɑm wɛ̃.
30 Bibu bɑ rɑ wɑsire.
Aluwɑɑsibɑ bɑ rɑ mɑɑ kpɑnɛ.
31 Adɑmɑ bèn yĩiyɔbu wɑ̃ɑ Yinni Gusunɔ sɔɔ,
u ko n dɑ bu dɑm kpɑm wɛ̃,
kpɑ bu se kɑ dɑm nge gunɔ bɑkeru.
Bɑ̀ n duki mɔ̀, bɑ ǹ wɑsirɑmɔ.
Bɑ̀ n mɑɑ sĩimɔ, bɑ ǹ kpɑnɑmɔ.