Akɑbu u kĩ
u wuu ge bɑ mɔ̀ Rɑmɔti wɔrɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 18:1-3)
22
1 Isirelibɑ kɑ Sirigibu bɑ kuɑ wɔ̃ɔ yiru ben goo kun goo tɑbu wɔri. 2 Wɔ̃ɔ itɑse sɔɔ, ye Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ boko u nɑ Isirelibɑn sinɑ bokon mi, 3 yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u win bwɑ̃ɑbu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i yɛ̃ mɑ Rɑmɔti ye yɑ wɑ̃ɑ Gɑlɑdin temɔ yɑ sɑ̃ɑwɑ bɛsɛgiɑ? Mbɑn sɔ̃nɑ sɑ ǹ ko ye mwɑ Sirin sunɔn nɔmɑn di. 4 Mɑ u Yosɑfɑti bikiɑ u nɛɛ, kɑɑ kɑ mɑn tɑɑ bi dɑ Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ?
Yosɑfɑti u nùn wisɑ u nɛɛ, ɑ̀ n sɔɔru kpɑ nɑ kpɑwɑ mi. Wunɛn tɔmbu bɑ̀ n seewɑ, nɛgibɑ mɑɑ seewɑwɑ mi. Mɛyɑ mɑɑ nɛn mɑɑsɔbu.
Sɔmɔ weesugibu bɑ nɛɛ,
Akɑbu koo tɑbu di
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 18:4-11)
5 Mɑ Yosɑfɑti u mɑɑ nɛɛ, nɑ nun kɑnɑmɔ, ɑ ginɑ Yinni Gusunɔ bikio ɑ nɔ mɛ u koo nun sɔ̃.
6 Sɑɑ yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u sɔmɔbu mɛnnɑ nge tɔnu nɛɛrun (400) sɑkɑ. Mɑ u bu bikiɑ u nɛɛ, n doo Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ n kɑ Sirigibu tɑbu ko? Nge n ku dɑ.
Yerɑ sɔmɔ be, bɑ nùn wisɑ bɑ nɛɛ, ɑ doo. Yinni Gusunɔ u koo nun ye nɔmu bɛriɑ.
7 Adɑmɑ Yosɑfɑti u bikiɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔn sɔmɔ goo sɑri mini wìn min di sɑ ko kpĩ su Yinni Gusunɔn gere nɔ?
8 Isirelibɑn sinɑ boko u nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ turowɑ u wɑ̃ɑ mini, wìn min di sɑ ko kpĩ su Yinni Gusunɔn gere nɔ. Adɑmɑ nɑ nùn tusɑ. Domi u ku rɑ mɑn gɑ̃ɑ geenu sɔ̃. Sɔmɔ win yĩsirɑ Misee Yimilɑn bii.
Mɑ Yosɑfɑti u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, sinɑ boko, ɑ ku gere mɛ.
9 Yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko wi, u win sɔm kowo gɔrɑ u nɛɛ, u doo u Misee Yimilɑn bii wi sokumɑ fuuku.
10 Mɑ Isirelibɑn sinɑ boko wi, kɑ Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ boko bɑ ben sinɑ yɑ̃nu doke, ben bɑɑwure u sɔ̃ win sinɑ kitɑrɔ, Sɑmɑrin gbɑ̃rɑ kɔnnɔwɔ. Mɑ sɔmɔ be, bɑ wɑ̃ɑ ben wuswɑɑɔ bɑ gɑri mɔ̀. 11 Yerɑ Sedesiɑsi Kenɑɑnɑn bii u sisun kɔbunu sekɑ. Mɑ u nɛɛ, ɑmɛniwɑ Yinni Gusunɔ u geruɑ, kɔbi yini, yi sɑ̃ɑwɑ yĩreru te tɑ wunɛn dɑm sɔ̃ɔsimɔ mɛ kɑɑ kɑ Sirigibu go.
12 Nge mɛyɑ sɔmɔ be kpuro, bɑ gerumɔ bɑ mɔ̀, ɑ doo Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. Kɑɑ nɑsɑrɑ wɑ. Yinni Gusunɔ u koo nun tɔn be nɔmɑ bɛriɑ.
Misee u Akɑbu sɔ̃ɔwɑ
mɑ u ǹ nɑsɑrɑ wɑsi
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 18:12-27)
13 Sɔmɔ wi bɑ gɔrɑ u bu Misee sokuɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee sɔmɔ be bɑ wɑ̃ɑ mi kpuro, bɑ sinɑ boko gɑri geɑ geruɑ. Yen sɔ̃, ɑ de wunɛ kɑ ben gɑri yi ko tiɑ.
14 Mɑ Misee u nɛɛ, sere kɑ Yinni Gusunɔn wɑ̃ɑru, ye wi, Yinni Gusunɔ u mɑn sɔ̃ɔwɑ, yerɑ kon gere.
15 Ye Misee u turɑ sinɑ bokon wuswɑɑɔ, sinɑ boko u nùn bikiɑ u nɛɛ, sɑ ko kpĩ su tɑbu dɑ Rɑmɔti Gɑlɑdin temɔ? Nge su ku dɑ.
Mɑ u nɛɛ, i doo mɛ, i ko i nɑsɑrɑ wɑ. Yinni Gusunɔ u koo nun bu nɔmu bɛriɑ.
16 Adɑmɑ sinɑ boko u nùn wisɑ u nɛɛ, nɔn nyewɑ kon nun bɔ̃rusiɑ ɑ sere mɑn gem sɔ̃ mɛ Yinni Gusunɔ u nun sɔ̃ɔwɑ ɑ gere.
17 Misee u nùn wisɑ u nɛɛ,
nɑ Isirelibɑ wɑ bɑ yɑrinɛ guunu wɔllɔ
bɑ sɑ̃ɑ nge yɑ̃ɑ ni nu kun kpɑro mɔ.
Mɑ Yinni Gusunɔ u nɛɛ, tɔn beni bɑ ǹ kpɑro mɔ.
Ben bɑɑwure u gɔsiro u wurɑ yɛnuɔ kɑ ɑlɑfiɑ.
18 Yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u Yosɑfɑti sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ ǹ dɑɑ nun sɔ̃ɔwɑ mɑ u ku rɑ mɑn gɑ̃ɑ geenu sɔ̃, sere gɑ̃ɑ kɔ̃sunu?
19 Yerɑ Misee u Akɑbu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ Yinni Gusunɔn gɑri swɑɑ dɑkio, nɑ nùn wɑ u sɔ̃ win sinɑ kitɑru wɔllɔ. Mɑ win tɑbu kowobu bɑ yɔ̃ win nɔm geu kɑ win nɔm dwɑrɔ. 20 Mɑ u nɛɛ, wɑrɑ u koo Akɑbu nɔni wɔ̃ke u kɑ tɑɑ bi dɑ Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ, kpɑ u gbi mi. Mɑ bɑ yen wesiɑnɔ mɔ̀. Wini ù n geruɑ mɛni, wi, u gere mɛ. 21 Yerɑ hunde gɑɑ yɑ yɑrimɑ yɑ yɔ̃rɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ yɑ nɛɛ, kon Akɑbu wi nɔni wɔ̃ke. Yinni Gusunɔ u ye bikiɑ u nɛɛ, ɑmɔnɑ kɑɑ koosinɑ. 22 Hunde ye, yɑ nɛɛ, kon yɑri kpɑ n du sɔmɔ be sɔɔ, kpɑ n de bu weesu ko bu kɑ sinɑ boko nɔni wɔ̃ke. Mɑ Yinni Gusunɔ u ye wisɑ u nɛɛ, yɑ wɑ̃, swɑɑ geɑ. Kɑɑ mɑɑ kpĩ ɑ nùn nɔni wɔ̃ke. Ǹ n mɛn nɑ, ɑ yɑrio ɑ dɑ ɑ ko mɛ. 23 Wee tɛ̃, Yinni Gusunɔ u derɑ hunde ye, yɑ duɑ sɔmɔ be sɔɔ, bu kɑ nun weesu kuɑ. Yen sɔ̃, ɑ n yɛ̃ mɑ kɔ̃sɑ Yinni Gusunɔ u koo de yu nun deemɑ.
24 Yerɑ Sedesiɑsi Kenɑɑnɑn bii u susi Miseen bɔkuɔ u nùn bɑɑrɑ so. Mɑ u nɛɛ, dommɑ Yinni Gusunɔn hunde u yɑrɑ nɛn min di u kɑ sere nun gɑri kuɑ.
25 Misee u nùn wisɑ u nɛɛ, kɑɑ giɑ dɔmɑ te kɑɑ duku dukubu ko, ɑ n kuku yeru kɑsu dirɔ.
26 Yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u nɛɛ, i Misee mɔɔ i kɑ dɑ Amɔɔ wi u sɑ̃ɑ wuun wirugii kɑ mɑɑ Yoɑsi, sinɑ bokon biin mi. 27 Kpɑ i bu sɔ̃ i nɛɛ, ɑmɛniwɑ nɛ sinɑ boko nɑ geruɑ. Nɑ nɛɛ, bu durɔ wi mɔɔ bu doke pirisɔmwɔ kpɑ bɑ n nùn dĩɑnu kɑ nim wɛ̃ɛmɔ sɑkɑ sɔɔ sere n kɑ wurɑmɑ tɑbu gberun di kɑ ɑlɑfiɑ.
28 Misee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ̀ n wurɑmɑ kɑ ɑlɑfiɑ, n ǹ Yinni Gusunɔ u kɑ mɑn gɑri kuɑ. Bɛɛ be i wɑ̃ɑ mini, bɛɛn bɑɑwure u gɑri yi swɑɑ suo.
Akɑbun gɔɔ
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 18:28-34)
29 Yenibɑn biru, Isirelibɑn sinɑ boko kɑ Yosɑfɑti, Yudɑbɑn sinɑ boko bɑ seewɑ bɑ tɑɑ bi dɑ Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. 30 Yerɑ Isirelibɑn sinɑ boko u Yosɑfɑti sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ kon nɛn yɑ̃nu kɔsi kpɑ n gɑnu doke nì sɔɔ bɑ ǹ mɑn tubu. Adɑmɑ wunɛ, ɑ n wunɛn sinɑ yɑ̃nu doke.
Mɛsumɑ Isirelibɑn sinɑ boko u kuɑ bu ku kɑ nùn tubu tɑɑ bi sɔɔ. 31 N deemɑ tɑbu kɛkɛ tɛnɑ kɑ yiruwɑ Sirin sinɑ boko u mɔ ye dumi gɑwe. Mɑ u yen wirugibu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bu ku rɑɑ goo go mɑ n kun mɔ Isirelibɑn sinɑ boko tɔnɑ. 32 Sɑɑ ye Sirin tɑbu wirugii be, bɑ Yosɑfɑti wɛndɛ kuɑ, yerɑ bɑ nɛɛ, Isirelibɑn sinɑ bokowɑ mi kɑm kɑm. Mɑ bɑ sĩiremɑ win mi, bu nùn wɔri. Adɑmɑ u nɔɔgiru suɑ u fɑɑbɑ kɑnɑ. 33 Ye Sirin tɑbu kowo be, bɑ deemɑ n ǹ Isirelibɑn sinɑ boko mi, yerɑ bɑ nùn deri bɑ doonɑ.
34 Sɑɑ ye sɔɔrɑ durɔ goo u sɛ̃u toomɑ Isirelibɑn mi giɑ u ǹ goo yĩisi. Adɑmɑ gɑ nɑ gɑ Akɑbu wɔri deedeeru mi wi tɑrɑkpe gɑ yɔ̃rɑ. Yerɑ u win tɑbu kɛkɛ swɑɑ sɔ̃ɔsio sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɛkɛ sĩiyɔ biruɔ kpɑ ɑ mɑn yɑrɑ tɑbu sĩɑn di, domi bɑ mɑn mɛɛrɑ kuɑwɑ mi.
35 Yen dɔmɑ te, tɑɑ bi, bu swĩɑ gem gem. Mɑ bɑ sinɑ boko nɛnusi u kɑ yɔ̃ win tɑbu kɛkɛ sɔɔ u wuswɑɑ tĩi Sirigibun tɑbu sɑnsɑnin berɑ giɑ. Mɑ win yɛm mu wĩɑ kɛkɛ ye sɔɔ. Yen yokɑ mɑ u gu. 36 Ye sɔ̃ɔ u duɔ, yerɑ goo u gbɑ̃rɑ Isirelibɑn sɑnsɑniɔ u nɛɛ, bɑɑwure u wuro win yɛnuɔ.
37 Nge mɛyɑ sinɑ boko Akɑbu u kɑ gu. Mɑ bɑ kɑ win goru nɑ Sɑmɑriɔ bɑ sikuɑ. 38 Ye bɑ win tɑbu kɛkɛ ye woburumɔ Sɑmɑrin yɛruɔ, yerɑ bɔ̃nu nɑ, nu win yɛm dɑburɑ. Mɑ kurɔ tɑnɔbɑ nɑ bɑ woburɑ mi, nge mɛ Yinni Gusunɔ u rɑɑ geruɑ.
39 Ye Akɑbu u kuɑn sukum kɑ dii te u bɑnɑ kɑ suunu donnu, kɑ wuu si u bɑnɑ kpuron gɑri yi wɑ̃ɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 40 Bɑ Akɑbu sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ. Mɑ win bii Akɑsiɑ u bɑndu di.
Yosɑfɑti u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 20:31-21:1)
41 Akɑbu Isirelibɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ nnɛse sɔɔrɑ Yosɑfɑti u bɑndu di Yudɑɔ. 42 Yosɑfɑti wi, u mɔwɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ nɔɔbu sɑnɑm mɛ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu bɑndu sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Asubɑ Silikin bii. 43 U kuɑ ye yɑ Yinni Gusunɔ wɛ̃re. Win tundo Asɑn yirɑ u swĩi mɑm mɑm. 44 Adɑmɑ u ǹ gungunu mi bɑ rɑ bũu yɑ̃kuru ko kɔsuke. U derɑ tɔmbɑ ben yɑ̃kunu mɔ̀ mi, mɑ bɑ turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ. 45 Mɛyɑ mɑɑ bɔri yɛndɑ wɑ̃ɑ wi kɑ Isirelibɑn sinɑ bokon suunu sɔɔ.
46 Ye Yosɑfɑti u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi tɑbu sɔɔ, ye kpuron gɑri yi yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ, 47 kɑ nge mɛ u kurɔ tɑnɔ be bɑ tie sɑɑ win tundo Asɑn wɑɑtin di girɑ, be bɑ gɔsɑ bɑ n kɑ sɑkɑrɑru mɔ̀ ben sɑ̃ɑrun swɑɑ sɔɔ. 48 Sɑɑ ye sɔɔ, Edɔmubɑ bɑ ǹ sunɔ mɔ. Adɑmɑ Yudɑbɑn sinɑ boko u goo yi mi, u n kɑ sɑ̃ɑ ben wirugii. 49 Yosɑfɑti u goo nimkusu dɑ̃kɑ si bɑ ko n dɑ kɑ wurɑ kɑso de Ofiriɔ. Adɑmɑ su ku rɑ turi mi, su rɑ kɔsirewɑ swɑɑɔ, wuu ge bɑ mɔ̀ Ɛsioni Gebɛɛɔ. 50 Yerɑ Akɑsiɑ Akɑbun bii u Yosɑfɑti sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kĩ wunɛn sɔm kowobu kɑ nɛgibu bɑ n dɑ de sɑnnu? Mɑ Yosɑfɑti u yinɑ. 51 Yen biruwɑ Yosɑfɑti u kpunɑ u gu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Yorɑmu u bɑndu kɔsire kuɑ.
Akɑsiɑ u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
52 Akɑsiɑ, Akɑbun bii u bɑndu di Isirelibɑ sɔɔ Sɑmɑriɔ, Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ yiruse sɔɔ. Mɑ Akɑsiɑ wi, u kuɑ wɔ̃ɔ yiru bɑndu sɔɔ. 53 Win bɑn te sɔɔ, kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Win tundo kɑ win mɛron yirɑ u swĩi, kɑ sere mɑɑ Yeroboɑmu Nɛbɑtin biigiɑ, wi u Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. 54 Bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli wiyɑ u rɑ yiire u n sɑ̃ɑmɔ. Mɑ u Yinni Gusunɔn mɔru seeyɑ nge mɛ win tundo u rɑɑ kuɑ._