16
1 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yinni Gusunɔ u win sɔmɔ Yehu Hɑnɑnin bii gɔrɑ Bɑsɑn mi, u nùn sɔ̃ u nɛɛ, 2 wiyɑ u nùn gɔsɑ sɑnɑm mɛ u ǹ sɑ̃ɑ gɑ̃ɑnu mɑ u nùn kuɑ win tɔmbu Isirelibɑn kpɑro. Adɑmɑ u Yeroboɑmun yirɑ swĩi. Mɑ u wi Gusunɔn tɔmbu doke torɑru sɔɔ bɑ win mɔru seeyɑ. 3 Yen sɔ̃, Gusunɔ u koo win yɛnu kpeerɑsiɑ kpɑ gu ko nge Yeroboɑmu Nɛbɑtin biiguu. 4 Win yɛnugii wi u koo gbi wuuɔ, bɔ̃nɑ nu koo yɛ̃ron goru tem. Wi u mɑɑ gu yɑkɑsɔ, gunɔsɑ su koo yɛ̃ron goru di.
5 Ye Bɑsɑ u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi, ye kpuron gɑri yi yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 6 Yen biru Bɑsɑ u kpunɑ u gu. Bɑ nùn sikɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Tirisɑɔ. Mɑ win bii Elɑ u gɔnɑ kɔsire kuɑ.
7 N deemɑ Bɑsɑ u sere gbi, Yinni Gusunɔ u nùn sɔ̃ɔwɑ sɑɑ win sɔmɔ Yehu Hɑnɑnin biin nɔɔn di u nɛɛ, win yɛnu gɑ koo kowɑ nge Yeroboɑmuguu, kɔ̃sɑ ye u kuɑn sɔ̃, ye yɑ wi, Yinni Gusunɔn mɔru seeyɑ, kɑ sere yèn sɔ̃ u Yeroboɑmun yɛnugibu kpuro go.
Elɑ u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
8 Asɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu kɑ tiɑse sɔɔrɑ Elɑ Bɑsɑn bii u bɑndu di Tirisɑɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ yiru bɑn te sɔɔ. 9 Win tɑbu sunɔ turo wi bɑ mɔ̀ Simiri wi u rɑ tɑbu kɛkɛ yi dumi gɑwen bɔnu kpɑre u nùn seesi sɑɑ ye wi, Elɑ u wɑ̃ɑ Tirisɑɔ u tɑm nɔrumɔ mu nùn goomɔ Tirisɑn sunɔn sɔm kowobun wirugiin mi, wi bɑ mɔ̀ Aritisɑ. 10 Miyɑ Simiri u duɑ u nùn sɛ̃re u go. Sɑɑ ye sɔɔ, Asɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu kɑ yiruse sɔɔrɑ mi. Mɑ Simuri wi, u bɑndu di wi, Elɑn ɑyerɔ. 11 Sɑnɑm mɛ u bɑn te di u kpɑ, yerɑ u Bɑsɑn tɔmbu kpuro go, kɑ win dusibɔ kɑ win kpɑɑsibɔ. Bɑɑ ben tɔn turo u ǹ deri. 12 Simiri u Bɑsɑn yɛnugibu kpuro gowɑ nge mɛ Yinni Gusunɔ u geruɑ sɑɑ win sɔmɔ Yehun nɔɔn di, 13 ye u nɛɛ, u koo de bu Bɑsɑn yɛnu kpeerɑsiɑ, wi kɑ win bii Elɑn torɑnun sɔ̃ te bɑ derɑ Isirelibɑ bɑ kuɑ. Domi bɑ derɑ bɑ bũnu sɑ̃wɑ mɑ yɑ wi Gusunɔ Isirelibɑn Yinnin mɔru seeyɑ.
14 Ye Elɑ u kuɑn sukum bɑ yen gɑri yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ.
Simiri u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
15 Asɑ, Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ itɑ sɑrise sɔɔrɑ Simiri u bɑndu di Tirisɑɔ. Mɑ u kuɑ sɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru bɑn te sɔɔ. N deemɑ sɑɑ ye sɔɔ, Isirelibɑ bɑ ben sɑnsɑni gire Filisitibɑn wuu ge bɑ sokumɔ Gibetonin deedeerɔ. 16 Tɔn be bɑ wɑ̃ɑ sɑnsɑni mi, bɑ nuɑ mɑ Simiri u sinɑ boko seesi, sere u mɑm nùn go. Yen dɔmɑ terɑ, Isireli be bɑ wɑ̃ɑ sɑnsɑni mi, bɑ tɑbu sunɔ Omiri kuɑ sunɔ Isirelibɑ kpuro sɔɔ. 17 Mɑ Omiri kɑ tɔn be, bɑ seewɑ Gibetonin min di bɑ dɑ bɑ Tirisɑ tɑrusi. 18 Ye Simiri u wɑ bɑ wuu ge tɑrusi mɛ, yerɑ u dɑ u kukuɑ sinɑ kpɑɑrɔ sere sinɑ bokon dirɔ. Mɑ win tii u dii te dɔ̃ɔ sɔ̃re. 19 Nge mɛyɑ u kɑ gu win torɑ te u kuɑn sɔ̃. Domi kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yeroboɑmun yirɑ u swĩi ye yɑ Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ.
20 Ye Simiri u kuɑn sukum kɑ nge mɛ u Isirelibɑn sinɑmbu seesi u go, ye kpuro yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ.
21 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Isirelibɑ bɑ bɔnu kuɑ wuunu yiru. Wuu teeru tɑ kɑ Tibini Ginɑtin bii yɔ̃rɑ, mɑ tɑ nùn kuɑ sunɔ. Teerɑ mɑɑ kɑ Omiri yɔ̃rɑ. 22 Be bɑ kɑ Omiri yɔ̃rɑ berɑ bɑ dɑbiru bo. Tibini u gu. Mɑ Omiri u kuɑ be kpuron sunɔ.
Omiri u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
23 Asɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ tiɑse sɔɔrɑ Omiri u bɑndu di Isireliɔ. U rɑɑ bɑndu di Tirisɑɔ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ tiɑ u sere kuɑ Isirelibɑ kpuron sunɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiru bɑn te sɔɔ. 24 Yerɑ u dɑ Semɛɛn mi u Sɑmɑrin guuru dwɑ kɑ sii geesun gobi nɔrɔbun subɑ nɔɔbɑ tiɑ (6.000). Mɑ u wuu bɑnɑ guu ten wɔllɔ u gu yĩsiru kɑ̃ Sɑmɑri, Semɛɛ win yĩsirun sɔ̃. 25 Omiri wi, kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ yɑ kere sinɑm be bɑ nùn gbiiyegiɑ. 26 Yeroboɑmu Nɛbɑtin biin yirɑ u swĩi mɑm mɑm ye yɑ Isirelibɑ doke torɑru sɔɔ. Yɑ derɑ bɑ bũnu sɑ̃wɑ. Mɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni u kɑ bu mɔru kuɑ.
27 Ye Omiri u kuɑn sukum kɑ wɔrugɔɔ te u sɔ̃ɔsi, ye kpuro yɑ yoruɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 28 Omiri wi, u kpunɑ u gu, mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Sɑmɑriɔ. Yen biru, win bii Akɑbu u gɔnɑ kɔsire kuɑ.
Akɑbu u kuɑ Isirelibɑn sinɑ boko
29 Asɑ Yudɑbɑn sinɑ bokon bɑndun wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ nɔɔbɑ itɑse sɔɔrɑ Akɑbu Omirin bii u mɑɑ bɑndu di Isirelibɑn mi Sɑmɑriɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ yiru bɑn te sɔɔ. 30 Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ, u kɔ̃sɑ kuɑ n kere sinɑm be bɑ nùn gbiiye. 31 U ǹ dɑɑ mɑm yɛ̃ Yeroboɑmu Nɛbɑtin bii u durum kuɑ, wigiɑn kpɑ̃ɑrun sɑɑbu. Domi u Yesɑbɛli Etibɑɑlin bii suɑ kurɔ. Etibɑɑli wiyɑ u sɑ̃ɑ Sidonigibun sunɔ. Yen biru u mɑɑ dɑ u bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑli sɑ̃ɑmɔ. 32 Mɑ u bũu wi diru bɑniɑ Sɑmɑriɔ. Mɑ u yɑ̃ku yeru kuɑ dii te sɔɔ. 33 Mɑ u bũu wi bɑ mɔ̀ Asitɑɑten bwɑ̃ɑroku kuɑ ge bɑ ko n dɑ mɑɑ sɑ̃. Yeyɑ n derɑ Yinni Gusunɔ u kɑ nùn mɔru kuɑ n kere sinɑm be bɑ nùn gbiiye.
34 Akɑbun wɑɑti ye sɔɔ, Hili Betɛligii u seewɑ u Yeriko bɑnɑ. Sɑɑ ye u wuu gen kpɛɛkpɛɛku swĩimɔ mɑ win bii gbiikoo Abirɑmu u gu. Sɑɑ ye u mɑɑ gen gbɑ̃rɑrun gɑmbo dokemɔ mɑ win bii dɑ̃ɑko Segubu u mɑɑ gu. N deemɑ Yinni Gusunɔ u rɑɑ geruɑ Yosue Nunin biin nɔɔn di u nɛɛ, wi u mɑɑ wuu ge bɑnɑ, mɛsumɑ yɛ̃ron bibu bɑ koo gbi.