Zezi wi 'gbòdolilo cìra nɛ̀ yige nàguɔ wáà nī
5
1 Bà pe sɛ́nì luʔɔ jeli gè nɛ̀ kɛ́ labiɛnnɛ níì mɛ́ lè,
a ki 'nyaa pe 'jíin Gerasa tɛ́nimɛa nī.
2 Kpɔ̀ngɔlib táanni ki 'puu.
Bà Zezi nɛ yigi kɔ́ri nī gè,
a nàguɔ wáà 'fali nɛ̀ yiri baa kpɔ̀ngɔli nī wè nɛ wi kpàlí,
gbòdoli 'puu wi nī.
3 Wi kòridiʔɛ kire ki 'puu kpɔ̀ngɔli wè.
Siɛn fànʔa sì puu bè gbɛ̀ wi puɔ bè yérigeʔ,
a ki nɛ́ cɛ yē nyùʔɔdiriye ní pe 'wi puɔ wèʔ.
4 A pe yé wi puɔ nɛ́ nyùʔɔmɔ ní felige ó felige,
wi nɛ̂ ti mìɛni píle nɛ̀ celile.
Siɛn sì puu nɛ jàʔá bè gbɛ̀ wi cò bè yérigeʔ.
5 Wi 'puu nɛ nyaari pìlige nɛ́ cɛnvugo kpɔ̀ngɔli nī wè,
nɛ́ nyaguruyo naamɛ tiɛyɛ ní,
níɛ̀ nɛ kòkuulo wáari,
nɛ wìi kpúɔn nɛ celile nɛ́ sìndari ní.
6 Bà wi kɛ́nì Zezi wéli wè nɛ̀ nyaa wi báan baa liʔi wè,
a wi 'líɛ nɛ fé nɛ waa wi kúrugu,
nɛ̀ sɛ́nì káguro wáa wi táanni,
7 nɛ́ fali nɛ̀ kòkuugbuɔlɔ wáa sɛni,
nɛ́ wi yɛ:
«Gáa gī muɔ nɛ́ mi sunʔɔmɔ ní bè Zezi,
Kulocɛliɛ Jaa,
Kulocɛliɛ ŋáà wī Duniya wi Mìɛni Nyùgo nɛ̄ gè ?
-Ki kpíʔile nɛ́ Kulocɛliɛ ní,
má fǎga mi wuʔɔʔ.»
8 Ki 'nyaa Zezi wi cé ki juu nɛ̀ gbɛ̀ngɛ gbòdoli mɛ́ wè nɛ́ wi yɛ wi- yiri nàguɔ nī wè.
9 Nɛ́ fali nɛ̀ wi yúgo nɛ́ wi yɛ:
«Pe 'muɔ ye gáa ?»
A wi 'jo:
«Pe 'mi ye ‹Nìʔɛnɛ›;
weli tɔ̀ni yē náʔa nìʔɛbɛlɛ wī.»
10 A wi 'fali nɛ̀ tuu nɛ Zezi náari wè,
nɛ wi fiɛn nɛ́ wi yɛ wi fǎga peli cìra bè yige baa ki tɛ́nimɛ báà nī bèʔ.
11 Tiɛliyɛ tògo káà 'puu baa nyagurugo nɛ̄ gè nɛ caa nɛ káa,
tiɛliyɛ yi tɔ̀ni nɛ̀ puu nìʔɛyɛ.
12 A gbòdolilo pe 'fali nɛ̀ tuu nɛ Zezi fiɛn wè,
nɛ́ wi yɛ a wi 'peli cìra wi- tí peli sa jíin tiɛliyɛ nyáà nī yè.
13 A Zezi wi 'yéri ki nɛ̄.
A pe 'fali nɛ̀ yiri nàguɔ nī wè,
nɛ̀ sɛ́nì jíin tiɛliyɛ nī yè.
A tatogo ki mìɛni 'fɛ̀ nɛ̀ tìgi nyagurugo nɛ̄ gè,
nɛ̀ sɛ́nì tuu cáʔa nī gè,
nɛ̀ yíbiri nɛ̀ kùu.
Tiɛliyɛ yi 'puu nɛ waa tiɛliyɛ sirakiɛ mɛ́ (2 000).
14 Siɛnnɛ bílì pe 'puu nɛ yi nári bèle,
a pe 'fɛ̀ nɛ̀ sɛ́nì ti juu kàʔa wuulo mɛ́ bèle,
nɛ́ vòyo wuulo mɛ́ bèle.
A siɛnnɛ pe 'pɛn bè pa nyaa,
gàa ki 'kpíʔile gè.
15 Nɛ̀ pɛ́nì yiri Zezi kúrugu wè,
nɛ̀ nàguɔ nyaa wè tɛ́niwɛ,
ŋàa nī gbòdolilo tògo ki 'puu gè,
a wi 'bururo le nɛ ní cìiliwe nɛ̀ kele yiʔɛ cɛ́n.
A fíɛrɛ 'pe cò.
16 Bìli pe yé puu baa nɛ̀ kele ke tórigɛnmɛ nyaa bè,
a peli 'ti yiʔɛ juu nɛ̀ tìɛ siɛnnɛ nɛ̄ bèle,
gìi ki 'tóri gbòdolilofɔli nɛ́ tiɛliyɛ sunʔɔmɔ ní bè.
17 A siɛnnɛ pe 'yɛ̀ nɛ Zezi fiɛn wè,
wi- yiri peli tɛ́nimɛ nī bè.
18 Bà Zezi 'láʔa nɛ waa bàa jíin kɔ́ri nī gè,
a nàguɔ wi 'wi fiɛn nɛ́ wi yɛ wi- tí wire kò nɛ́ wi ní.
19 Zezi wiì yéri ki nɛ̄ʔ,
nɛ́ sí wi yɛ:
«Te waa kpáa mɛ́,
ma sa ti juu muɔ saʔa wuulo mɛ́ bèle gìi míɛ Kàfɔli Kulocɛliɛ wi 'kpíʔile muɔ mɛ́ gè,
nɛ́ bɛ̀ wi 'nyinimɛ taa muɔ nɛ̄ wè.»
20 A nàguɔ wi 'láʔa nɛ̀ kɛ́,
nɛ̀ sɛ́ni ki jáari nɛ mári Kàaya Kiɛ kùloc ni mìɛni nī,
kakpuʔɔ gíì Zezi wi 'kpíʔile wire mɛ́ gè.
A ki 'kpíʔile siɛnnɛ pe mìɛni mɛ́ kafɔnnɔ.
Zayurusi sɛ́nì wi póri yaama wori juu dè Zezi mɛ́
21 A Zezi nɛ́ wi pìtɛnmɛnɛ ní bèle,
a pe 'koli nɛ̀ jíin kɔ́ri nī gè nɛ̀ kɛ́ luʔɔ kanyuɔ gíì mɛ́ gè.
Bà pe sɛ́nì yiri bèle,
a siɛnnɛ pe 'fali nɛ̀ pɛ́nì gbuʔulo nɛ̀ tɔ́n Zezi nɛ̄ wè baa luʔɔ nyuɔ nɛ̄ gè.
22,23 A tɛnmɛzaʔa kàfɔli wáà kɛ́nì pɛn,
pe 'puu nɛ wi ye Zayurusi,
nɛ̀ pɛ́nì káguro wáa wi táanni nɛ wi náari nɛ yobilo nɛ́ wi yɛ:
«Mi pórid wiī baa nɛ yáa nɛ waa bè kùu.
Nyuɔ mi nɛ̄ ma sa kiyɛ taʔa wi nɛ̄,
ma wi puʔɔ wi- kò sìi nɛ̄.»
24 A Zezi wi 'yɛ̀ nɛ̀ pínɛ nɛ́ wi ní.
A siɛnniʔɛmɛ pi 'taʔa wi kúrugu,
nɛ̀ wi cɔ̀ri.
Zezi wi 'gbélige yaama láʔa cɛliwɛ wáà nɛ̄
25 Cɛliwɛ wáà 'puu baa,
gbélige yaama 'puu wi nɛ̄,
fúɔ nɛ̀ pɛ́nì taa yiʔɛlɛ kiɛ nɛ́ siin.
26 Ki cuɔ wi cé tóri wajaala sáa tiɛyɛ nī,
a wi kɔliyɛrɛ ti mìɛni 'kúɔ baa ki koliyo nī yè.
Kire nɛ́ ki mìɛni kàa pɔ́rimɔ sì cɛ́nʔ;
kàa cɛ ki puu nɛ fàrí wi yaama nɛ̄ bè.
27 Bà sí wi kɛ́nì Zezi wori lúʔu dè,
a wi sɛ́nì jíin siɛnnɛ nī bèle,
nɛ̀ cò nɛ̀ taa Zezi burugo nɛ̄ gè kàduʔu mɛ́ gè.
28 Wi cé ki sɔ̀ngi nɛ̀ jo:
«A mi cɛ́nì cò nɛ̀ taa wi burugo kire yákuɔ nɛ̄ gè,
m'bé puʔɔ.»
29 Bà sí wi sɛ́nì cò nɛ̀ taa Zezi burugo nɛ̄ gè mmɛ gè,
a wi gbélige ki 'fali nɛ̀ yéri sɛni.
A wi 'fali nɛ̀ ki cɛ́n wire nyɛ́nì puʔɔ sɛni.
30 Ki lɛ̀nunɔ nī lè a Zezi 'fali nɛ̀ ki cɛ́n fànʔa káà nyɛ́nì yiri wire nī.
A wi 'yiʔɛ nɛ̀ siɛnnɛ yúgo bèle nɛ́ pe yɛ:
«Ŋáa wi 'cò nɛ̀ taa mi burugo nɛ̄ gè ?»
31 A wi pìtɛnmɛnɛ pe 'wi yɛ:
«Muɔ tíimɛ 'siɛnnɛ nyaa bèle bɛ̀ pe 'muɔ màʔa nɛ̀ suʔu kayɔbiyɔ yi mìɛni nɛ̄ yè mmɛ gè,
nɛ́ ní nɛ̀ jo ŋáa wi 'cò nɛ̀ taa muɔ nɛ̄ lé ?»
32 A wi 'fali nɛ siɛnnɛ wéli bèle nɛ tòrí,
bè ki cɛ́n siɛn ŋíì wi 'cò nɛ̀ taa wire nɛ̄ wè.
33 Cɛliwɛ wire yé sí ki cɛ́n gìi ki 'kpíʔile gè.
A fíɛrɛ 'wi cò,
a wi 'fali nɛ fún sɛni.
A wi 'fali nɛ̀ sɛ́nì káguro wáa Zezi yiʔɛ mɛ́ gè,
nɛ̀ kányiʔɛ ki mìɛni juu wi mɛ́.
34 A Zezi wi 'wi yɛ:
«Nɛ póri,
muɔ tɛ́ngɛlɛ ni 'muɔ suɔ.
Te waa yanyige nɛ̄,
Kulocɛliɛ- ma yaʔa gbɛ̀nwɛ.»
Zayurusi póri wi 'kùu a Zezi 'koli nɛ̀ wi nyɛ́
35 Bà Zezi nɛ tire nyu nɛ tíin dè,
a siɛnnɛ pálì 'kɔ́n baa tɛnmɛzaʔa kàfɔli kpáa mɛ́ gè,
ŋàa póri wi 'puu nɛ yáa wè,
nɛ̀ pɛ́nì jo:
«Muɔ póri wiī baa kùuzinɛwɛ,
fǎga ní kpáan de Kàfɔli fùrɔ́ wèʔ.»
36 A Zezi wi 'ki siɛnrɛ lúʔu dè,
a wi 'fali nɛ̀ nàguɔ yɛ wè:
«Mìɛ lìri,
má taa ma tɛ́ngɛ díɛ.»
37 Nɛ́ fali nɛ̀ Piɛri nɛ́ Zaki kɔ́ri,
nɛ̀ fàri Zaki wi cɔni Zan nɛ̄.
A pe taanri pe 'pínɛ nɛ̀ kɛ́ nɛ́ wi ní.
Wiì cé ní nɛ̀ fɔ̀li ki nɛ̄ a wàa fàri pe nɛ̄ʔ,
nɛ̀ yiri Piɛri,
nɛ́ Zaki nɛ́ wi siinyɛni Zan wè.
38 A pe sɛ́nì jíin tɛnmɛzaʔa kàfɔli wi saʔa nī gè,
a Zezi wi 'kɔnrɔ nyaa dè baa gbùʔɔgbuɔ,
siɛnnɛ pe nyɛni nɛ cáaduu kɔnrɔ wáari dè.
39 A wi 'pe yɛ:
«Gáa kɔnrɔ ye wáari gbùʔɔgbuɔ mmɛ gè,
níɛ cáaduu kɔnrɔ wáari dè ?
Pùɔ wiì kùuʔ,
wiī nɛ ŋɔ́ni wī.»
40 A pe 'yɛ̀ nɛ wi tíʔɛʔ.
A wi 'fali nɛ̀ pe mìɛni yɛ pe- yiri kpànʔanɛ,
á ki 'kò wire nɛ́ wi kobinɛnɛ peli,
nɛ̀ fàri pùɔ wi tuu nɛ́ wi yàa nɛ̄ wè.
A pe 'jíin saʔa laamɛ nī bè.
41 A Zezi wi 'fali nɛ̀ sɛ́nì pìcapile cò lè kɔli nɛ̄ gè,
nɛ́ wi yɛ:
«Talita kumie !»
Kire kɔri wi 'jo:
«Pìcapile,
mi 'jo ma yɛ̀ !»