Elihu u Yoobu tɑɑrɛ wɛ̃ɛmɔ
34
1 Elihu u mɑɑ geruɑ u nɛɛ,
2 bɛɛ be i bwisi mɔ, i nɛn gɑri swɑɑ dɑkio.
Bɛɛ be i lɑɑkɑri mɔ, i swɑɑ tem kpĩiyɔ i nɔ.
3 Domi swɑsɑ su rɑ gɑrin dobu wunɑnɛ,
nge mɛ yɑrɑ yɑ rɑ dĩɑnun dobu wunɑnɛ.
4 Ǹ n mɛn nɑ, i de su gem kɑsu,
kpɑ su giɑ bɛsɛn suunu sɔɔ ye yɑ wɑ̃.
5 Domi Yoobu u nɛɛ, u dɛɛre.
U mɑɑ nɛɛ, Gusunɔ ku rɑ win dɛɛrɑ te gɑrisi gɑ̃ɑnu.
6 Kɑ win gem kpuro, u nùn gɑrisi wee kowo.
Bɑɑ mɛ u ǹ tore, u nùn mɛɛrɑ kuɑ ye yɑ ǹ kpeemɔ.
7 Ǹ n mɛn nɑ, i tɔnu wɑɑre nge Yoobu
wi Gusunɔn yɑɑko kobu kun kɑ sɛ̃ nge nim nɔrubu,
8 mɑ u kɑ tɔn kɔ̃sobu sĩimɔ, u wɑ̃ɑ kɑ be sɑnnu?
9 Domi u nɛɛ, wi u kɑ Gusunɔ sĩimɔ,
u ku rɑ yen ɑrufɑɑni gɑɑ wɑ.
10 Bɛɛ be i bwisi mɔ, i nɛn gɑri swɑɑ dɑkio i nɔ.
I n yɛ̃ mɑ Gusunɔ ku rɑ kɔ̃sɑ ko.
Gusunɔ Dɑm kpurogii u ku rɑ tɔnu win gem bire.
11 Adɑmɑ u rɑ tɔnu kɔsiewɑ ye u kuɑ.
Kpɑ u bɑɑwure nùn win dɑɑn ɑre wɛ̃.
12 Kɑ gem Gusunɔ ku rɑ kɔ̃sɑ ko.
U ku rɑ tɔnu nùn win gem bire.
13 Wɑrɑ u nùn woodɑ wɛ̃ u kɑ tem kpɑrɑ.
Wɑrɑ u nùn mɛ kpuro nɔmu bɛriɑ.
14 Gusunɔ ù n dɑɑ win tiin bwisikunu mɔ̀n nɑ,
mɑ u wɛ̃siɑru wunɑ te u tɔnu wɛ̃,
15 tɔmbu kpurowɑ bɑ koo gbi sɑnnu,
kpɑ bu gɔsiɑ tuɑ.
16 Yoobu, ɑ̀ n lɑɑkɑri mɔn nɑ, ɑ gɑri yi swɑɑ dɑkio,
yi kon nun sɔ̃.
17 Gusunɔ ù ku rɑ gem kɑ̃n nɑ,
u koo kpĩ u hɑnduniɑ kpɑrɑ?
Kɑɑ kpĩ ɑ wi, wi u sɑ̃ɑ Dɑm kpurogii tɑɑrɛ wɛ̃?
18 Kɑɑ kpĩ ɑ sinɑ boko sɔ̃ ɑ nɛɛ, u ǹ gɑ̃ɑnu sɑ̃ɑ,
kpɑ ɑ win sinɑ ɑsɑkpɔbu soku tɔn kɔ̃sobu?
19 Adɑmɑ Gusunɔ u koo kpĩ u ko mɛ.
Domi u ku rɑ sinɑmbun bɛɛrɛ mɛɛri.
U rɑ gobigibu kɑ sɑ̃ɑrobu gɑrisiwɑ tiɑ.
Domi wiyɑ u be kpuro tɑkɑ kuɑ.
20 Sɔ̃ɔ teeru be kpuro bɑ koo gbiwɑ subɑru sɔɔ.
Gɑsɔ, wɔ̃ku suunu sɔɔrɑ gɑbɑ koo gbi.
Gɑsɔ, bɑ koo sinɑ boko seesi bu go n kun sɛ̃sie.
21 Domi Gusunɔ u rɑ n tɔmbun sɑnu sɑnusu mɛɛrɑ.
Kpɑ u n ben swɛɛ nɔni girɑri.
22 Yɑm wɔ̃kuru gɑru sɑri
te tɑ koo tɔn kɔ̃so bere u kun kɑ nùn wɑ.
23 N ǹ tilɑsi Gusunɔ u kɑ tɔnu siribu soku
u sere nùn siri.
24 U rɑ dɑmgibu yɑrewɑ ben ɑyerun di sɑɑwɑrɑ sɑri.
Kpɑ u gɑbu kɔsire ko mi.
25 Domi u ben kookoosu yɛ̃.
U rɑ bu surewɑ wɔ̃kuru, kpɑ u bu kɔsuku.
26 U rɑ bu sɛɛyɑsiewɑ nge tɔn kɔ̃sobu tɔmbu kpuron wuswɑɑɔ.
27 Domi bɑ wi, Yinni Gusunɔ biru kisi.
Mɑ bɑ win woodɑbɑ yinɑ.
28 Bɑ derɑ sɑ̃ɑrobɑ wuri mɔ̀ sere u yi nɔɔmɔ.
Mɑ win lɑɑkɑri yɑ wurɑ wɔnwɔndobun mi giɑ, ben wuri yin sɔ̃.
29 Gusunɔ ù n nɛɛ, u ǹ goo gɑ̃ɑnu kuɑmmɛ, wɑrɑ koo nùn tɑɑrɛ wɛ̃.
Ù n tii beruɑ wɑrɑ u koo kpĩ u nùn wɑ.
30 Bweseru gɑru sɑri te tɑ koo kɑ tii yinɑ ù n tu sunɔ kɔ̃so wɛ̃ wi u koo tu dɑm dɔre.
31 Yoobu, ɑ wunɛn durum tuubɑ koore Gusunɔn mi?
A nùn sɔ̃ɔre mɑ ɑ ǹ mɑɑ durum mɔ̀?
32 A Gusunɔ bikiɑre u nun wunɛn durum sɔ̃ɔsi ye ɑ ǹ wɑ kɑ tii?
À n mɑɑ torɑnu gɑnu koore,
ɑ nùn sɔ̃ɔre mɑ ɑ ǹ mɑɑ nu mɔ̀?
33 Wunɛ wi ɑ Gusunɔ tɑɑrɛ wɛ̃ɛmɔ,
ɑ tɑmɑɑ u koo tɔnu siri nge mɛ ɑ kĩ?
Wunɑ kɑɑ gere, n ǹ mɔ nɛ.
Ǹ n mɛn nɑ, ɑ gerumɑ ye ɑ bwisikɑ.
34 Bwisigii be bɑ lɑɑkɑri mɔ, bɑ koo nɛn gɑri wurɑ bu nɛɛ,
35 Yoobu u gɑri gerumɔwɑ yi u ǹ yɛ̃.
Domi win gɑri yi ǹ ɑsɑnsi mɔ.
36 Ǹ n mɛn nɑ, i win gɑri kpuro wɛ̃ɛrio,
domi u gɑri mɔ̀wɑ nge tɔn kɔ̃sobu.
37 U win durum sɔɔ durum sosimɔ.
Domi u Gusunɔ seesimɔwɑ win gɑri gerubu sɔɔ,
u nùn yɛ̃ɛmɔ bɛsɛn suunu sɔɔ.