Kore u Mɔwisi seesi
16
1 Kore, Yisehɑrin bii, Kehɑtin debubu, Lefin bweseru sɔɔ, kɑ Dɑtɑni kɑ Abirɑmu, Eliɑbun bibu kɑ Oni, Pelɛtin bii, Rubɛnin bweseru sɔɔ, 2 be kpurowɑ bɑ Mɔwisi seesi, kɑ sere mɑɑ tɔmbu goobu kɑ weerɑɑkuru (250) gɑbu be bɑ sɑ̃ɑ Isirelibɑn wirugii be bɑ nɑɑnɛ sɑ̃ɑ. 3 Yerɑ bɑ mɛnnɑ bɑ Mɔwisi kɑ Aroni sokɑ bɑ nɛɛ, yɑ den turɑ mɛ, bɛsɛ Isirelibɑ kpuro sɑ sɑ̃ɑwɑ be Gusunɔ u gɔsɑ. U mɑɑ wɑ̃ɑ bɛsɛ kpuron suunu sɔɔ. Mbɑn sɔ̃nɑ i tɑmɑɑ i sun kere, bɛsɛ, Gusunɔn tɔn be sɑ tie.
4 Sɑnɑm mɛ Mɔwisi u gɑri yi nuɑ, yerɑ u wuswɑɑ tem girɑri. 5 U Kore kɑ win tɔn be sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, siɑ bururu, Yinni Gusunɔ u koo sun sɔ̃ɔsi wi u sɑ̃ɑ wigii kɑ wi u gɔsɑ. U koo mɑɑ de yɛ̃ro u nùn susi. 6 Tɛ̃, wunɛ Kore kɑ wunɛgibu, i dɔ̃ɔ gurɑtii suo. 7 Siɑ kpɑ i turɑre dɔ̃ɔ doke Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Sɑ ko wɑ wi u koo gɔsi u n sɑ̃ɑ wigii. A#ǹ wɑ bɛɛ Lefin bibu i bɑndɑ?
8 Mɔwisi u kpɑm Kore sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i swɑɑ dɑkio bɛɛ Lefibɑ. 9 Ye Yinni Gusunɔ u bɛɛ gɔsɑ Isirelibɑ sɔɔ, i kɑ win sɔmburu ko win kuru sɔɔ, kpɑ i n sɑ̃ɑ win tɔmbun sɔm kowobu, yɑ#ǹ bɛɛ turɑ? 10 U wurɑ wunɛ Kore kɑ wunɛgibu i nùn susi, yerɑ i mɑɑ yɑ̃ku kowobun sɔmburu kĩ? 11 Ǹ n mɛn nɑ, Yinni Gusunɔwɑ i seesimɔ. Domi wɑrɑ rɑ n Aroni i n kɑ sere nùn wɔki.
12 Yerɑ Mɔwisi u gɔrɑ bu dɑ bu Dɑtɑni kɑ Abirɑmu, Eliɑbun bibu sokumɑ. Adɑmɑ bɑ yinɑ bu nɑ. 13 Bɑ nɛɛ, wee Mɔwisi u derɑ sɑ tem deri mi tim kɑ bom mu kokumɔ, mɑ u kɑ sun nɑ gbɑburu mini u kɑ sun go. Yeni yɑ#ǹ nùn turɑ? Yerɑ u kĩ u mɑɑ sun dɑm dɔre? 14 U#ǹ kɑ sun nɛ tem mi tim kɑ bom mu kokumɔ. U#ǹ mɑɑ sun resɛm gbɑɑnu wɛ̃. U tɑmɑɑ u koo sun nɔni wɔ̃kewɑ? U doo, sɑ#ǹ wee.
15 Mɑ mɔru yɑ Mɔwisi mwɑ, u Yinni Gusunɔ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ ku ben yɑ̃kuru mwɑ. Nɑ#ǹ bu kɛtɛku mwɑɑrire. Nɑ#ǹ mɑɑ ben goo kɔ̃sɑ kuɑre.
Yinni Gusunɔ u Kore
kɑ wigibu kɑm koosiɑ
16 Mɔwisi u mɑɑ Kore sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wunɛ kɑ wunɛgibu i nɑ siɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ, kpɑ Aroni u n wɑ̃ɑ mi. 17 Kpɑ bɛɛn bɑɑwure u win dɔ̃ɔ gurɑtiɑ suɑ u turɑre dɔ̃ɔ doke Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yi kpuro yi ko n sɑ̃ɑwɑ mi, goobu kɑ weerɑɑkuru (250). Wunɛ kɑ mɑɑ Aroni i ko i n mɑɑ bɛɛgiɑ nɛni.
18 Mɑ ben bɑɑwure u win dɔ̃ɔ gurɑtiɑ nɛni u dɔ̃ɔ doke. Mɑ bɑ turɑre doke. Bɑ dɑ bɑ yɔ̃rɑ Yinni Gusunɔn kurun kɔnnɔwɔ kɑ Aroni kɑ sere mɑɑ Mɔwisi. 19 Mɑ Kore u Isirelibɑ kpuro mɛnnɑ Mɔwisi kɑ Aronin sɔ̃, kurun kɔnnɔ mi.
Yerɑ Yinni Gusunɔn yiikon girimɑ yɑ sɔ̃ɔsirɑ. 20 Mɑ u Mɔwisi kɑ Aroni sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, 21 i doonɔ tɔn ben min di, domi kon bu gowɑ mi tɛ̃n tɛ̃ ge.
22 Mɑ Mɔwisi kɑ Aroni bɑ wuswɑɑ tem girɑri bɑ nɛɛ, Gusunɔ wunɑ ɑ hunde koni kpuro wɑ̃ɑru wɛ̃. Tɔn turon torɑrun sɔ̃nɑ kɑɑ tɔmbu kpuro go?
23 Yinni Gusunɔ u Mɔwisi wisɑ u nɛɛ, 24 ɑ de tɔn be, bu se Kore kɑ Dɑtɑni kɑ Abirɑmun bɔkun di bu dɑ n tomɑ.
25 Mɔwisi u seewɑ kɑ Isirelibɑn guro gurobu bɑ dɑ bɑ Abirɑmu kɑ Dɑtɑni deemɑ. 26 Sɑɑ yerɑ u Isirelibɑ sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i tondo sɑɑ tɔn kɔ̃so ben kunun di. I ku mɑɑ ben gɑ̃ɑnu bɑbɑ. Ì n mɑɑ yinɑ i kuɑ mɛ, i ko i gbi ben torɑ nin sɔ̃.
27 Mɑ tɔn be kpuro bɑ kɑ Kore kɑ Dɑtɑni kɑ Abirɑmu tondɑ.
Mɑ Dɑtɑni kɑ Abirɑmu bɑ yɑrɑ bɑ wɑ̃ɑ ben kunun kɔnnɔwɔ kɑ ben bibu kɑ ben kurɔbu kɑ ben debuminu. 28 Mɑ Mɔwisi u nɛɛ, tɛ̃ i ko i giɑ mɑ Gusunɔwɑ u mɑn gɔsɑ n kɑ sɔmɑ ye ko ye i wɑɑmɔ nɑ mɔ̀. Nɑ#ǹ ye mɔ̀ kɑ nɛn gɔ̃ru kĩru. 29 Tɔn be, bɑ̀ n gu nge mɛ tɔmbu kpuro bɑ rɑ gbi, n ǹ Yinni Gusunɔ u mɑn gɔsɑ. 30 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ ù n gɑ̃ɑ nɑnumginu kuɑ, u derɑ tem mu nɔɔ bɑɑrɑ mu bu mwɛ kɑ ye bɑ mɔ kpuro, kpɑ bu dɑ gɔribun wɑ̃ɑ yerɔ, sɑɑ yerɑ, i ko i giɑ mɑ tɔn be, bɑ Yinni Gusunɔ gɛmɑwɑ.
31 Sere Mɔwisi u kɑ gɑri gere u kpe, mɑ mi bɑ yɔ̃ mi, mu bɛsirɑ. 32 Mɑ tem mu nɔɔ bɑɑrɑ mu Kore kɑ win yɛnugibu kɑ ben ɑrumɑni kpuro mwɛ, kɑ sere mɑɑ Dɑtɑni kɑ Abirɑmu kɑ ben yɛnugibu, kɑ ben ɑrumɑni kpuro. 33 Mɑ bɑ duɑ gɔribun wɑ̃ɑ yerɔ wɑsiru, kɑ sere ben ye bɑ mɔ kpuro. Mɑ tem mɛ, mu bu wukiri. Nge mɛyɑ bɑ kɑ doonɑ Isirelibɑn suunu sɔɔn di. 34 Isireli be bɑ wɑ̃ɑ mi, sɑnɑm mɛ bɑ tɔn ben wuri nuɑ, yerɑ bɑ duki yɑkikirɑ. Domi bɛrum bu mwɑ, tem mu ku rɑɑ ben tii mwɛ. 35 Mɑ dɔ̃ɔ yɑrɑ yɑ nɑ, yɑ tɔmbu goobu kɑ weerɑɑku (250) te di, te tɑ turɑre dɔ̃ɔ dokemɔ mi.